Už naujai išrinktąjį EP pirmininką balsavo 555 europarlamentarai iš 736 (tai sudaro 75,4 proc.). Kita kandidatė į EP pirmininko postą – Europos vieningųjų kairiųjų/ Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų jungtinės frakcijos atstovė Eva Britt-Svensson (Švedija) – surinko 89 balsus.
Naujasis EP pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu, europarlamentarams įmetant biuletenius į urną. Toks balsavimas yra neįprastas Europos Parlamente – paprastai jame balsuojama elektroniniu būdu.
EP vadovas pirmininkauja plenarinėms sesijoms bei Pirmininkų sueigos posėdžiams. Jis taip pat užtikrina EP Darbo tvarkos taisyklių taikymą, pristato Parlamento nuomonę Europos Vadovų Taryboje bei atstovauja parlamentui tarptautiniuose reikaluose. Kartu su ES Tarybos pirmininku EP pirmininkas pasirašo visus teisės aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą, taip pat ES biudžetą.
J. Buzekas yra buvęs „Solidarumo“ profsąjungos aktyvistas, o nuo 1997 iki 2001 m. – Lenkijos ministras pirmininkas. Jo vadovavimo vyriausybei metu Lenkija įstojo į NATO ir pasirengė integracijai į ES (buvo decentralizuota valstybė ir sustiprinta vietos savivalda). Europos Parlamente J. Buzekas dirba nuo 2004 metų. Praėjusios kadencijos metu europarlamentaras daugiausia dėmesio skyrė naujųjų technologijų plėtrai, aplinkosaugai ir energetikai, taip pat Rytų partnerystei.
Naujasis parlamento vadovas įvertino savo išrinkimą kaip „duoklę Vidurio ir Rytų Europos šalių piliečiams, kurie nepasidavė sistemai“. J. Buzekas priminė, jog dar prieš porą dešimtmečių rytinė Europos dalis kovojo už laisvę ir demokratiją, o Vakarų Europa rėmė šią kovą. „Šiandien nebėra jūsų ir mūsų – yra bendra Europa“, – pridūrė naujasis parlamento vadovas. Pažymėjęs poreikį įveikti krizę, užtikrinti energetinį saugumą bei kovoti su klimato kaita, J. Buzekas ragino užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Europos Parlamento pirmininko pareigas J. Buzekas eis dvejus su puse metų. Išsamią savo pirmininkavimo programą naujasis parlamento vadovas ketina pristatyti rugsėjį.