Klausiama apie šalies bankroto galimybę I. Šimonytė tikino, kad daroma viskas, kad taip neatsitiktų nei 2010 m., nei 2011 m., nei niekada. Ji patikino, kad lito devalvacijos tikimybė nesvarstoma. „Lito devalvavimas nesvarstomas, nes tai būtų baisi žala šaliai ir ūkiui, apgailestauju, kad nuolat pasigirsta užsienio pranašų, kurie mėgsta tuo klausimu pasamprotauti“, - sakė I. Šimonytė.
Kadangi, pasak jos, pusmečio biudžetas nebus surinktas, jis dabar vėl mažinamas. „O nesurinkimas natūralus, pirmojo ketvirčio kreditavimo duomenys ir kita statistika verčia mus tikėtis didesnio nuosmukio nei galvojome kovo mėnesį“, - aiškino ministrė.
Gelbės ne vartojimas, o eksportas
Buvo abejojančių, ar pensijų mažinimas neprieštarauja Konstitucijai. „Pirmiausia, finansų padėtis valstybėje šiandien yra ypatinga neigiama prasme. Todėl tokie sprendimai yra pagrįsti ir, drįsčiau teigti, neprieštaraujantys Konstitucijai. Esu tikra, kad tie sprendimai būtų laikini. Kol kas negalime spekuliuoti, kada gyvenimas pagerės stipriai ir iš esmės“, - sakė I. Šimonytė.
Atremdama priekaištus dėl vartojimo neskatinimo šalies finansų vadovė aiškino, kad Lietuva yra maža atvira ekonomika, kurios vidaus vartojimas negali išgelbėti. Geriausias to įrodymas esą yra praėję metai - vartojimas augino tol, kol buvo pigių paskolų tam vartojimui apmokėti. „Dabar to nebebus. Todėl mums reikia orientuotis į eksportą kaip į išlikimą arba kaip į ūkio augimo pagrindą. O skatinti verslą galime tik tais pinigais, kuriuos gauname iš ES, nes savų rezervų neturime“, - sakė ministrė.
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu dirbama prie fizinių asmenų bankroto koncepcijos, tačiau dėl skolinimosi atsakomybę turime prisiimti visi: ir valstybė, ir tie, kurie skolino, ir tie, kurie skolinosi patys.
Kaip vieną iš artimiausio laikotarpio taupymo priemonių ministrė įvardijo valstybės tarnautojų skaičiaus sumažinimą 20 proc. Pasak jos, dabar labai aktyviai diskutuojama dėl nekilnojamo turto mokesčio.
„Galvojame teikti pasiūlymus, kuriais sieksime apmokestinti prabangesnį nekilnojamąjį turtą. Manome, kad tai būtų toks mokestis, kuris užtikrintų daugiau socialinio teisingumo. Tuo tarpu progresiniai mokesčiai šiuo metu sukurtų tik tokio teisingumo iliuziją“, - aiškino ji.
„Gerb. ministre, kodėl SODROS problemos vėl kraunamos ant dirbančiųjų pečių? Kodėl nemažinamos pačios SODROS išlaidos, mažinant visas pašalpas? Juk motinystės išmokas mažinsit tik 10proc., o dirbantiems algas mažinti nuspręsta 15 proc. plius dar 2 proc. pakeliamas SODRAI mokestis, tai gaunasi jau net 17 proc. Iš ko SODRA mokės tokias prabangias pašalpas, kurių "lubos" net 7700 litų?“, - klausė DELFI skaitytojas.
„Pagrindinė „Sodros" išmokų dalis yra pensijos, apie kurių mažinimą diskutuojame ir žmonės tuo piktinasi, nes mano, kad to nieku gyvu negalima daryti“, - sakė ministrė. „Sodros“ problemas I. Šimonytė įžvelgia išdalintuose dosniuose pažaduose, įskaitant motinystės išmokas. „Visa tai dabar teks peržiūrėti“, - žadėjo ji.
