Pareiškime teigiama, kad pernai lapkritį gimusi Permainų koalicija yra pasiryžusi ir po D. Grybauskaitės inauguracijos tęsti savo veiklą bei formuoti Vyriausybę koalicijos sutartyje numatytais pagrindais.
Jį pasirašė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, TPP bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovai premjeras Andrius Kubilius, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, A. Valinskas ir Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius. „Tai - santuokos įžadų atnaujinimo ceremonija", - juokavo A. Kubilius.
Vienintelis pokytis - mažiau teistų?
Anot premjero, koalicijai pavyko „sudėtingai, bet garbingai ir atsakingai praeiti pirmą pusmetį". Pareiškime tvirtinama, kad valdantieji išsaugojo viešųjų finansų stabilumą, verslo infrastruktūrą, ėmėsi verslo skatinino ir bedarbystės mažinimo iniciatyvų, pradėjo įgyvendinti aukštojo mokslo ir valstybės valdymo reformas.
Tiek A. Kubilius, tiek A. Valinskas tikino, kad išlieka pernai pasiekti koalicijos formavimo principai, kitaip tariant, partijos turėtų išlaikyti turimą ministrų portfelių skaičių. „Mūsų koalicija stipri buhalterijos reikaluose. Kaip buvo formuota pagal taisykles, taip ir lieka", - aiškino premjeras.
Neoficialiai teigiama, kad TPP norėtų sėsti ir į susisiekimo ministro kėdę. Tačiau, pasak Seimo pirmininko, pretenzijos dėl postų šiuo metu yra net ne antraeilis, o trečiaeilis dalykas. Labiausiai esą kertamasi ieškant sprendimų, kaip gaivinti šalies ekonomiką.
D. Grybauskaitė jau anksčiau nurodė matanti problemų ne vienoje srityje ir taip leido suprasti, kad gali būti pokyčių Vyriausybėje. Savo ruožtu A. Kubilius sekmadienį tvirtino, kad visi ministrai dirba neblogai, nors kai kurie esą turi trūkumų. Konkrečias personalijas jis ketina aptarti su naująja prezidente.
„Ministrai - ne bambaliai, taip lengvai nepavarinėsite", - pašmaikštavo A. Valinskas, perfrazavęs socialinės apsaugos ir darbo ministro konservatoriaus-krikdemo Rimanto Jono Dagio, kurio galimybės likti poste esą nėra tvirtos, žodžius.
Vėliau Seimo pirmininkas apibendrino, jog esminis koalicijos pokytis, lyginant su praėjusių metų pabaiga, yra tas, kad premjeras sekmadienį „nebesėdėjo tarp dviejų teistų". Pernai, pasirašant susitarimą dėl Permainų koalicijos, A. Kubiliui iš vienos pusės sėdėjo A. Valinskas, seniau nuteistas už melagingą skambutį policijai apie padėtą bombą, iš kitos - tuometinis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, nuteistas vadinamojoje Vilniaus miesto mero rinkimų byloje. Prieš porą savaičių jį šiame poste pakeitė G. Babravičius.
Anksčiau viešai svarstęs galimą koalicijos išplėtimą, sekmadienį TPP vadovas tikino, kad tai tebuvo žurnalistų interpretacija. Jo pokalbiai su opozicinių partijų atstovais esą nereiškia, kad „ruošiamės aritmetinę daugumą daryti": „Perteklinė koalicija yra kur kas blogiau, dabar yra optimalus narių skaičius - 84. Problemas galime išspręsti tarp keturių koalicijos partnerių. Tačiau aš siūlau dažniau įsiklausyti į pasiūlymus, kuriuos teikiame ne mes, bet kurie yra racionaliai pagrįsti. Geri pasiūlymai ne tik iš mūsų išplaukia. Koalicijos plėtimas būtų intelektine ir pasiūlymų prasme."
D. Grybauskaitei prisiekus Seime, sekmadienį popiet Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Po to prezidentė pasirašys dekretą, kuriuo paves jai laikinai eiti pareigas.
Konservatoriai-krikdemai turi 45 atstovus Seime ir premjero bei 7 ministrų (finansų, ūkio, energetikos, užsienio reikalų, krašto apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio) portfelius, TPP - 19 parlamentarų ir 2 ministrus (kultūros ir aplinkos), liberalai - 11 parlamentarų ir 3 ministrus (susisiekimo, teisingumo bei švietimo ir mokslo), liberalcentristai - 9 parlamentarus ir 2 ministrus (sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų).
Žada mažinti pensijas
Valdžioje ketinančios likti partijos užsibrėžė 2012-uosius Lietuvoje pasitikti su euru. Tokiu strateginiu tikslu motyvuojamas kai kurių mokesčių keitimas, išmokų karpymas ir etatų mažinimas. Šios priemonės išvardytos nacionaliniame susitarime, kurį prieš prezidentės inauguraciją pasiūlė pasirašyti koalicija.
Iš viso suplanuoti pokyčiai iki 2011 m. pabaigos turėtų atnešti bemaž 13 mlrd. Lt efektą. Pridėtinės vertės mokesčio padidinimas 2 procentiniais punktais šiemet turėtų atnešti 230 mln. Lt, per kitus dvejus metus - po 612 mln. Lt. Vaikų išmokų pertvarka biudžetą turėtų papildyti 514 mln. Lt, motinystės išmokų pertvarka - 558 mln. Lt, o nuo kitų metų norimas įvesti nekilnojamo turto mokestis - 120 mln. Lt.
Atlyginimų mažinimas valstybės tarnyboje 10 proc., o biudžetiniame sektoriuje - 5 proc. esą leistų sutaupyti 1,47 mlrd. Lt, dar 484 mln. Lt atneštų valdininkų etatų sumažinamas penktadaliu.
Dirbančių pensininkų pensijų sumažinimas perpus, valstybinių pensijų ir rentų mažinimas 20 proc., našlių pensijų mažinimas 8 proc., kitų pensijų ir socialinių išmokų mažinimas atneštų per 2,2 mlrd. Lt efektą, socialinio draudimo įmokų didinimas - beveik 1,6 mlrd. Lt.
Dar 2 mlrd. Lt tikimasi sutaupyti reformavus švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, o 2,4 mlrd. Lt rasti savivaldybių biudžetuose.
Įspėja apie niūrią ateitį
A. Kubilius penktadienį laišku kreipėsi į visus Seimo narius, pateikdamas šalies finansinės padėties analizę, ir pakvietė prisijungti prie nacionalinio susitarimo „Už nepraskolintą valstybę, už saugią Lietuvos ateitį“. Premjero teigimu, gyventojams būtų žymiai lengviau atlaikyti sudėtingus išbandymus ir krizę įveiktume daug greičiau, jei politikai sugebėtų bent laikinai užmiršti partines ambicijas bei parodytų supratimo ir nacionalinio solidarumo pavyzdį.
Tarptautinio valiutos fondo ir Finansų ministerijos analizė rodo, kad Baltijos valstybių recesija bei jos nulemta įtampa viešuosiuose finansuose tęsis ir artimiausius porą metų. Kitąmet prognozuojamas Lietuvos BVP kritimas 4 proc., o deficitas, jei nebus imtasi jokių veiksmų, - 13,7 proc. 2011 m. ekonomika esą augtų 3-4 proc, bet deficitas išliktų panašus.
Jei Vyriausybė nesiims jokių priemonių, šalies skola šiais metais esą gali išaugti iki 32 proc., 2010 m. – iki 46 proc., 2011 m. – iki 58 proc., o 2012-aisiais – net iki 67 proc. BVP.
Kaip teigiama nacionaliniame susitarime, Lietuvos išėjimas iš krizės turi būti susietas su ilgalaike strategija – finansų stabilumu ir euro įvedimu. Pastarasis esą yra ne tikslas savaime, o priemonė pasiekti gerovę, užtikrinant finansų sistemos saugumą bei ekonomikos stabilumą. Įvedus eurą, sumažėtų paskolų palūkanos, nebereikėtų mokėti už valiutos keitimą, supaprastėtų atsiskaitymai, Lietuva taptų patrauklesne investuotojams.
Kad galėtume įgyvendinti „strateginį tikslą" - įsivesti eurą 2012 m. sausio 1 d., būtina nuosekliai mažinti deficitą, kad jis 2011 m. neviršytų 3 proc. BVP.