Pagal Visuomenės informavimo įstatymą (toliau tekste – įstatymą – DELFI), inspektorių Seimo tvirtinimui teikia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK). Iš pareigų nusprendus trauktis antrą kadenciją įpusėjusiam etikos inspektoriui Romui Gudaičiui, LŽLEK į jo vietą pasiūlė vaikų psichiatrą Liną Slušnį. Mažiau balsų gavo ir antroje vietoje liko R. Gudaičio patarėjas Deividas Velkas.
Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK) L. Slušnio kandidatūra pasirodė netinkama. Seime skubos tvarka nuspręsta svarstyti ir pritarta Jurgio Razmos įstatymo pataisai, pagal kurią inspektoriumi galėtų būti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis žmogus. Iki šiol inspektoriumi galėjo būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis nenustatytos krypties aukštąjį išsilavinimą.
Maža to, Seime įregistruota kita konservatoriaus J. Razmos pataisa – norima, kad inspektorių Seimui teiktų ne LŽLEK, o ŠMKK.
E.Žiobienė: jaučiame spaudimą dėl D. Velko
Sprendimu keisti inspektoriui keliamus reikalavimus pasipiktinusi LŽLEK praėjusią savaitę išplatino pareiškimą, kuriame aiškinama, kad pataisa ne tik kad nebuvo išdiskutuota ir aptarta viešai, bet galimai pažeidžia įstatymo priėmimo tvarką. Komisijai nesuprantamas ir skuba: „Ar tai šiandien pats svarbiausias klausimas valstybėje?“.
„Mūsų manymu, dabar inspektoriaus institucija pavirsta labiau teisine. Jeigu anksčiau diskutuota, kad galbūt reikėtų labiau akcentuoti žiniasklaidos stebėseną, kitas funkcijas, tai dabar jos realiai iškrinta, nes dar labiau viskas suvedama į teisinius dalykus“, - DELFI sakė LŽLEK pirmininkė Edita Žiobienė.
Pasak jos, reikalauti, kad tarnybai vadovautų teisininkas – logiška. „Tačiau yra kitas momentas – ar komisija, kurią sudaro žurnalistinės organizacijos, gali sau leisti vertinti teisininko žinias, teisininko diplomą, jo nepriekaištingą reputaciją. Tai galbūt šiuo atveju, kaip ir su kitomis kontrolės institucijomis, Seimo pirmininkas galėtų teikti kandidatūrą?“, - klausia komisijos pirmininkė.
E.Žiobienė prisiminė, kad ieškant kandidato į inspektorius kai kurios organizacijos bandė įkalbėti kandidatuoti žinomus žurnalistus Audronę Nugaraitę, Rytį Juozapavičių, Romą Sakadolskį. Pagal naująją tvarką šie žmonės nebūtų tinkami tapti inspektoriais, nes neturi teisinio išsilavinimo. „Ar tik teisės diplomas šiuo atveju apsprendžia sugebėjimą dirbti žiniasklaidos srityje?“, - klausė E. Žiobienė.
„Jaučiame šiek tiek net ir spaudimą tiek iš ŠMKK, tiek iš pačios etikos inspektoriaus institucijos, kad labai aiškiai brukamas inspektoriaus patarėjas teisės klausimais D. Velkas. Mums net kyla abejonių, ar nėra taip, kad tai tėra pakeitimas dėl jo paties, nes jis pralaimėjo konkursą komisijoje“, - sakė E. Žiobienė, apie įstatymo keitimą sužinojusi tik iš Seimo interneto puslapio. D. Velkas yra įgijęs teisinį išsilavinimą.
J.Razma tikina, kad situacija dramatizuojama be reikalo
„Mano supratimu, čia be reikalo dramatizuojama situacija. Manau, kad inspektoriaus, kaip valstybės pareigūno, skyrimas turėtų būti suprantamas kaip labiau valstybės institucijų reikalas, o ne etikos komisijos“, - LŽLEK pasipiktinimo nesureikšmina parlamentaras.
J.Razmos manymu, nelabai normalu kandidatą siūlyti LŽLEK, todėl jis ir pasiūlė pataisą, kad inspektorių siūlytų ŠMKK. Esą nereikia daryti mišrių skyrimų, kaip yra dabar, mat taip Seimas gali tapti komisijos neapsisprendimo, ką siūlyti į inspektorius, įkaitu.
Seimo narys sako, kad iki galimo įstatymo priėmimo antradienį dar yra galimybė diskutuoti, o jei LŽLEK internete neseka įstatymo projektų, teikiamų pasiūlymų – jos problema.
V.Stundys: komitetas L.Slušniui būtų nepritaręs
ŠMKK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys aiškina, kad pasiūlymui dėl inspektoriui būtino teisinio išsilavinimo ŠMKK nepritarė, tačiau tam po pateikimo pritarta Seimo posėdyje.
V.Stundžio teigimu, komitetas svarstė L. Slušnio kandidatūrą, tačiau negalėjo priimti sprendimo. „Paprastai pasakius, sprendimas būtų sunkiai priimtas, kadangi visiškai išsiskyrė komiteto narių pozicijos. Tą matydamas paprašiau svarstymą komitete atidėti. Komitetas, matyt, būtų nepritaręs“, - kalbėjo V. Stundys. Pasak jo, priimti pataisas skubama todėl, kad R. Gudaitis jau prieš tris mėnesius pateikęs atleidimo iš pareigų prašymą.
„Turėjome patirtį, kad etikos inspektoriumi buvo filologas, vienas iš siūlymų buvo vaikų psichiatras – irgi su žurnalistika nelabai kuo susijęs. Dėl to žurnalistai čia neturėtų baimintis arba nuogąstauti, kad kažkas siekiama apriboti“, - tikino V. Stundys.
Konservatorių partijai priklausantis L.Slušnys DELFI teigė inspektoriaus posto nelabai ir trokštantis – kandidatuoti paprašė Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistikos centras. L. Slušnio manymu, pirma problema, kad dėl įstatymo pataisų nėra diskusijos. „Antra, pasijautė, kad kažkas kažką daro, nes aš komitetui nepatikau“, - sakė psichiatras.
Visgi, L. Slušnio manymu, sprendimai Seime susiję ne su juo, o su Seimo požiūriu į LŽLEK. Pasak L.Slušnio, problemų nekiltų, jei įstatymo pataisos dėl inspektoriaus išsilavinimo būtų priimtos anksčiau, o ne kandidato teikimo Seimui metu.
D.Velkas: LŽLEK bando save reabilituoti
„Mano, 7 metus dirbančio tarnyboje manymu, jei norima aktyvaus inspektoriaus, jis turėtų turėti universitetinį teisinį išsilavinimą. Mat būtent jam Seimas suteikė pareigą surašinėti protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, priimti sprendimus, eiti į teismus“, - teigia inspektorius patarėjas D. Velkas. Pasak jo, inspektoriumi gali būti ir žurnalistinį bei komunikacijos išsilavinimą turintis asmuo, tačiau klausimas, ar čia tinkama gydytojo kandidatūra.
D.Velko manymu, LŽLEK į įstatymo pataisas sureagavo labai ambicingai. „Manau, komisija bando save kažkaip reabilituoti, apginti savo poziciją ar išrinktą kandidatą. Kiek esu dalyvavęs komisijos posėdžiuose, manau, ji nori save reabilituoti visuomenės akyse. Dabar proga pasakyti, kad inspektoriaus skyrimo procedūra yra keičiama komisijai nedalyvaujant, nepareiškiant savo nuomonės“, - kalbėjo D. Velkas.
Žurnalistai įžvelgia politiką ir teisės normų taikymą vienam žmogui
A.Račo manymu, pats pareigybės pavadinimas „etikos inspektorius“ sako, kad etika nėra visiškai teisės dalis. Etikos kodeksas esą taip pat nėra visiškai teisinė norma – rekomendacinio pobūdžio dalykas. „Apie etiką gali spręsti žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo. Būčiau labiau už tai, kad toje srityje dirbtų žmogus, labiau susijęs su žiniasklaida. Padėti suformuluoti sprendimus, apiforminti juos teisiškai gali padėti teisę išmanantys tarnybos darbuotojai. Ministrais gali būti žmonės be teisinio išsilavinimo, tai kodėl dabar etikos inspektorius būtinai turi būti su teisiniu išsilavinimu“, - stebėjosi A.Račas.
„Tai, kad politikai siūlo keisti žiniasklaidos savireguliavimo arba reguliavimo sistemą vienpusiškai, jau savaime rodo, kad tai – politinis sprendimas, politiniai siūlymai ir valia“, - įsitikinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius.
Pasak jo, jei inspektoriui keliamas teisinio išsilavinimo reikalavimas, klausimas, kodėl toks pat reikalavimas nekeliamas ministrams, visoms kontroliuojančioms ar prižiūrinčioms organizacijoms.
„Teisininkas inspektoriumi gali būti, tačiau lygiai taip pat matyčiau žmogų, kuris turėtų komunikacijos srities, žurnalistikos, bet kurį kitą humanitarinį arba socialinį išsilavinimą“, - teigė D. Radzevičius. Pasak jo, esminis klausimas – ne koks aukštasis išsilavinimas reikalingas, o skiriamo žmogaus reputacija. Dėl to, sako LŽS vadovas, gera dabar galiojanti tvarka, kai Seimas skiria LŽLEK pasiūlytą kandidatą.
„Keisti balansą ir visą valią suteikti politikams reikštų mažų mažiausiai keletą metų atgal ir grįžimą į metus iki 1996 m., kai priimtas Visuomenės informavimo įstatymas“, - kalbėjo LŽS vadovas.
