Po posėdžio, kuriame ir patvirtintas naujasis finansavimo modelis, jis tvirtino, kad pagrindinis siekis, jog žmonės, po renovacijos grąžindami paskolą ir mokėdami už šildymą, vis tiek gautų mažesnes sąskaitas nei šiuo metu sulaukia tik už šildymą.

„Mes tikime, kad jau šiais metais mes galėsime bent 500 naujų papildomų namų pradėti renovuoti pagal naują modelį, kitais metais tikimės, kad taip galėtume renovuoti apie 1000 namų ir šitaip pasiektume, kad Lietuvoje namų renovacija vyktų kur kas didesniais tempais nei iki šiol“, – tvirtino A. Kubilius.

Specialios darbo grupės Vyriausybei pateiktose išvadose nurodoma, kad šiemet 80 proc. renovavimui reikalingos paskolos turėtų teikti fondas, o 20 proc. – privatūs bankai. Ilgainiui bankų dalis turėtų didėti.

Planuojama, kad norėdamos pasinaudoti šia paskola bendrijos turės turėti sukaupusios iki 5 proc. projekto vertės pradiniam įnašui.

„Minimalus 5 proc. pradinis įnašas reikalingas siekiant įsitikinti gyventojų mokumu“, – nurodoma projektą rengusios darbo grupės išvadose.

Tiesa, premjeras tvirtina, kad dėl pradinio įnašo dydžio nėra kol kas galutinai apsispręsta.

Projektą rengusi darbo grupė skaičiuoja, kad vidutinio renovuojamo 60 kv. m buto savininkams pradiniam įnašui tektų sumokėti 900 Lt, o visa butui tenkanti renovavimo kaina būtų per 20,2 tūkst. Lt.

Vyriausybė žada, kad asmenys, kuriems priklauso kompensacijos už šildymą, turėtų sulaukti visiško pradinio įnašo, paskolos grąžinimo ir palūkanų dalies kompensavimo.

Šiemet į fondą Vyriausybė žada pervesti 500 mln. Lt, likusias lėšas ketinama skolintis iš užsienio finansinių institucijų.

Lietuvoje iš viso yra per 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją