„Jeigu neturėjai jokių ryšių su Lietuva, apie ją nieko nežinai. Aš turiu Indijoje dirbantį draugą, kuris yra išsilavinęs ir kai aš pasakiau, kad vykstu į Lietuvą, jis ėmė juoktis manydamas, kad aš sakau išgalvotos šalies vardą“, – ketvirtadienio spaudos konferencijoje kalbėjo W. Olinsas, primindamas, kad pirmiausiai Lietuvos pasaulyje beveik niekas nežino.
Pristatant Lietuvą jis siūlo naudoti patraukliai pateiktus faktus arba palyginimus, pavyzdžiui, Lietuva sukuria apie 50 proc. viso Baltijos šalių BVP, drąsius pareiškimus, pavyzdžiui, „Kitos „Nokia“ namai?, Lietuva didžiausia XV a. valstybė Europoje; didžiausia XXI a. galimybė Europoje?“
W. Olinsas siūlo kalbant apie Lietuvą nenaudoti teiginių, kad ji yra viena iš Baltijos šalių, Baltijos jūros regiono šalių ar viena iš Rytų Europos šalių.
Jo žodžiais, tai nieko konkretaus neparodo ir tokių šalių yra daug, todėl naudingiau būtų sakyti, kad Lietuva yra Šiaurės Rytų Europoje.
„Tai ir paaiškina, ir pritraukia dėmesį. Kartu ir praktiška, ir emocionalu. Vienu sakiniu pasakoma ir kur, ir kokia yra Lietuva“, – dėsto ženklodaros specialistas.
Kartu esą yra būtina parengti konkrečiai užsienio šaliai skirtą komunikacijos programą, eksportuotojų įvaizdžiui gerinti praverstų speciali „Pagaminta Lietuvoje“ kampanija.
„Klausimą, kiek tai kainuos, galima būti apversti, kiek jums tai kainuoja dabar, Lietuva jau dabar leidžia pinigus, kurių leidimas nėra koordinuotas“, – kalbėjo W. Olinsas.
Jo manymu, dabartinis laikas yra tinkamas Lietuvai veikti, nes kaimyninės šalys šioje srityje šiuo metu nėra aktyvios. Į įvaizdžio kūrimo procesą raginama įtraukti Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą (LEPA), ambasadas, Turizmo departamentą, politikus, Vyriausybę, svarbiausias Lietuvos įmones ir pan.
Rengdamas šią strategiją pats W.Olinsas Lietuvoje lankėsi du, o jo kolega – penkis kartus. Šalyje iš viso jie praleido 30 dienų ir pasak, W. Olinso, „pabendravo su daugybė žmonių, ragavo cepelinų“.
„Viena iš priežasčių, kodėl į Lietuvą ateina tiek mažai investicijų yra ta, kad šalis yra labai mažai žinoma. Tai nėra dalykas, kuris mus išgelbės, tačiau tai yra įrankių rinkinys, kurį mes galime naudoti. Žinoma, tam reikia sinergijos su Vyriausybe ir politinio palaikymo“, – spaudos konferencijoje sakė paslaugas užsakiusios LEPA vadovas Mantas Nocius.
W. Olinso paslaugos kainavo apie 0,5 mln. Lt, kuriuos skyrė Europos Sąjunga.
Labai neapčiuopiama
„Mano supratimu, tai nelabai galima pavadinti strategija, todėl kad vienas iš pagrindinių kiekvienos komunikacijos strategijos bruožų yra aiškiai apibrėžtos tikslinės grupės. Šiuo atveju mes turime daugiau pasvarstymų, kaip galėtų būti. Yra įvairių sumanymų, kurie plaukioja gana plačiame diapazone“, – sako efektyviausios 2008 m. rinkodaros kampanijos „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša, kartu pripažindamas, kad W. Olinsas pateikia įdomių ir drąsių įžvalgų.
Tačiau jis sako nesutinkantis su nuomone, kad daug skirtingų žinučių skirtingoms auditorijoms yra geriau nei viena konkreti.
„Jeigu prisimintume praėjusią vasarą, kai Vyriausybės kanceliarija buvo iššokusi su „drąsios Lietuvos“ idėja, tokia ne iki galo sugromuluota, tiesiog išmesta, tai, aš manau, čia mes turime kitą kraštutinumą – pateikta vizija, kuri yra labai plati ir labai neapčiuopiama. Nes sutikite, kad tarp polių romantiškas, mąslus, patikimas ir gyvybingas galima labai daug plaukioti ir labai daug ką paskui pritempti“, – savo nuomonę dėstė M. Jovaiša.
Jis oponuoja W. Olinsui ir dėl siūlymo pristatyti Lietuvą ne kaip Baltijos, bet kaip Šiaurės Rytų Europos šalį.
„Aš manau, kad nieko blogo mums save tapatinti su Baltijos regionu. Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties, kad kai manęs paklausia, kur yra Lietuva, kad keliasdešimt ar kelis šimtus kartų žmonės lengviau suvokia, kur yra Baltijos jūra nei kas ta Lietuva, todėl nuo to yra lengviau pradėti pasakoti. Tuo tarpu Šiaurės Rytų Europa nėra labai aišku, ar čia yra Rusija, ar Bulgarija, Rumunija. Mes tradiciškai nuo to bėgame“, – kalbėjo M. Jovaiša.