Vyriausybė šiuo planu ketina skatinti eksportuojančias įmones, teikti nedidelius kreditus smulkioms bendrovėms, per renovavimo projektus išlaikyti darbo vietas statybų sektoriuje.
„Lėšos planui bus skirtos iš dviejų šaltinių – spartesnis Europos Sąjungos lėšų panaudojimas ir 1,1 mlrd. eurų Europos investicijų banko paskola. Paskola skiriama visam finansinės perspektyvos laikotarpiui (iki 2013 m. – DELFI)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.
Plane Vyriausybė yra užsibrėžusi gerokai paspartinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Šiemet žadama vietoj planuotų 3,3 mlrd. Lt įsisavinti 5 mlrd. Lt.
Jo teigimu, bendra skolintų lėšų suma verslui „priklausys nuo įsisavinimo greičio“, o bendra plano suma priklausys „nuo bankų dalyvavimo“.
„Šiuo metu mes negalime tikėtis, kad ekonomikos kreivė staiga pasikeis į kitą pusę, tačiau planas įgalins sušvelninti ekonominio nuosmukio pasekmes“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, šiuo metu nėra tikslių skaičiavimų, kiek sėkmingai įgyvendintas planas galėtų „išgelbėti“ Lietuvos BVP.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika gali smukti 4,8 proc. A. Šemetos teigimu, pirminiais skaičiavimais, jeigu planas nebūtų įgyvendinimas, ekonomikos smukimas būtų didesnis.
Vyriausybės parengtame plane viešųjų pastatų ir daugiabučių renovavimui ketinama skirti apie 2,3 mlrd. Lt – maždaug pusę visų plane numatytų pinigų. Tačiau kol kas nežinomas, koks gali būti renovavimo finansavimo modelis.
Neaišku, iš kur pinigai
Šį planą kritikuoja ne tik kai kurios verslo struktūros, bet ir dalis valdančiųjų. Trečiadienio rytą Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas žurnalistams sakė, kad ekonomikos skatinimo planas jiems kelia „tam tikrų klausimų“.
„Tų pinigų, kuriuos būtų galima įlieti į valstybės ekonomiką de facto kaip ir nėra. Vėlgi mes turėtume žiūrėti į europinius pinigus, jų paskirstymo mechanizmą ir kaip jis iš tikrųjų pasieks mūsų ekonomiką. Aišku, šiandien nei šis planas, nei rengėjai konkretaus atsakymo neduoda. Yra kryptis, strategija, gerai, tačiau šalia to reikalingi labai aiškūs mechanizmai, kaip tai bus įgyvendinama ir daroma“, – sakė jis.
A. Zuokui kyla abejonių ir dėl plano įgyvendinimą prižiūrėsiančios darbo grupės.
„Suprantama, kyla abejonių, kad darbo grupė, kuri kontroliuotų šių lėšų patekimą verslui yra labai aukšto lygio, tai yra premjeras ir ministrai. Žinant premjero ir ministrų užimtumą, sunkiai įmanoma, kad tokia struktūra veiktų“, – tvirtino jis.
