Jos teigimu, būtina ieškoti išeities, nes ir toliau tęsiantis tokiai situacijai, regionų verslas bankrutuos.
„Praktiškai yra taip, kad bankas nenori skolinti. Mano žiniomis, konsultavausi aš ir su verslo įmonėmis, galima pasiskolinti su 22-30 proc. palūkanomis, bet tai dar kyla didelė abejonė, ar paskolins. Reikia įvertinti siūlomą įkeitimui turtą, paskolą reikia apdrausti, įvertinus draudimo sąnaudas, gausis taip, kad paskola kainuos apie 40 proc.", – DELFI po posėdžio sakė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus.
Jo duomenimis, tokios sąlygos siūlomos prašant verslo paskolos iki penkerių metų.
G. Stoškus sako žinantis atvejų, kai prašant paskolos bankas paprašo laiduoti esamu įmonės ir savininko turtu. „Yra konkretus atvejis, kai buvo prašyta 300 tūkst. Lt paskolos, bankas paprašė ją padengti turtu, kurio vertė yra maždaug 1,5 mln. Lt. Tai yra nelygiavertės sąlygos", – pavyzdį pateikė verslininkų atstovas.
Prašo ir prašys asmeninio laidavimo
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje verslas piktinosi pasikeitusiomis bankų kreditavimo sąlygomis.
„Tiesiai reikia pripažinti, kad yra ekonominė krizė ir reikia į ją žiūrėti normaliai, atmerktomis akimis ir ne visas verslas išgyvens. Taip visada būna. Einant per dykumą tas, kuris vandens turi arba moka jį sutaupyti, jis praeis tą dykumą", – komiteto posėdyje atvirai sakė „Medicinos banko" valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas.
Jo teigimu, „Medicinos bankas" dar pernai kone visiems verslo klientams „porai metų atidėjo visas sutartis, jų vykdymą". „Tai yra sunku bankui, reikia formuoti atidėjimus, bet tą reikia, man atrodo, padaryti. Dabar, ar visi darys? Ar šiandien rūpinčiausi Baltarusija, jeigu būčiau iš Lietuvos, jeigu tą klausimą spręsčiau. Taip, rūpinsis tie, kurie yra arčiau kūno ir tai turime pripažinti", – kalbėjo vieno mažiausių Lietuvoje veikiančių bankų atstovas.
Bankas šiemet žada išduoti 10 mln. Lt paskolų smulkiajam verslui. „Duosim „deimantukams", tiems, kurie per tą dykumą praeis ir laidavimą jie sutiks duoti", – pripažino jis.
„Manau, kad reikia atmerkti akis į tikrovę – bankai savęs nežudys", – tvirtino K. Olšauskas.
„Jeigu verslo savininkas netiki savo verslu, tai kodėl aš galiu jam patikėti savo klientų indėlius, atsakykite man į šį klausimą", – į verslininkų pasipiktinimą klausimu atsakė vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų „DnB Nord" banko valdybos pirmininkas ir prezidento pavaduotojas Vygintas Bubnys.
Jo teigimu, bankas reikalauja ir reikalaus asmeninio verslininkų laidavimo.
„Yra du klausimai šiandien, pirmas yra likvidumas, tai yra ar bankai turi pinigų ir antras yra rizika. Aš už visus bankus negaliu kalbėti, bet mes turime pinigų, yra patvirtinta pakankamai didelės sumos šiems metams, kiek mes galime išduoti paskolų, deja, dėl nepriimtinos rizikos, dėl visiems jums suprantamų priežasčių, paskolų portfelis mūsų banke per šiuos metus sumažėjo 100 mln. Lt. Tai rodo, kad rizika darosi nebepriimtina, o kodėl? Ir dėl stringančių atsiskaitymų, kai kurie nemoka dėl to, kad negali, kiti dėl to, kad naudojasi susidariusia situacija", – sakė V. Bubnys.
Reikia valstybės garantijų
„Nieko nebus, jeigu mes neatsigręšime į valstybę. Mes iki šios dienos neturime Finansinio stabilumo įstatymo, šio įstatymo projektas numato suteikti bankui, pakliuvusiam į sunkesnę situaciją, valstybės garantiją. Ką tai reiškia? Šiandien mes negalime skolinti didelės rizikos įmonėms, nes jeigu jūs negrąžinsite paskolos, mes turėsime nurašyti skolą, bankas turės eiti iš kažkur pasiskolinti pinigų. Šiandien mes to negalėsime daryti. (...) Kol mes neatsigręšime į valstybę ir ji nepradės išdavinėti normalių garantijų, tol, aš manau, mes iš tiesų esame labai sudėtingoje situacijoje", – komiteto posėdyje sakė „Nordea Bank Lietuva" banko generalinė direktorė Inga Skisaker.
DELFI primena, kad šiuo metu dar tik planuojama kurti finansinio stabilumo fondą. Kol kas neaišku, kada jis galėtų pradėti veikti.
Prognozuojama, kad šiemet bankų paskolų portfelis beveik neaugs, netgi gali ir mažėti. Pernai jis didėjo maždaug 18 proc.
