Plečia dvigubų piliečių ratą
Darbo grupė taip pat nutarė šiek tiek išplėsti Lietuvos ir kartu kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų ratą.
Jeigu dabar vadinamaisiais dvigubais piliečiais gali būti asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, tai dabar norima šią grupę išplėsti taip, jog dvigubas pasas būtų prieinamas ir pasitraukusiesiems nuo 1919 m. sausio 9 d. bei visiems jų palikuonims.
1919 m. sausio 9 d. data pasirinkta todėl, kad tą dieną Lietuvoje įsigaliojo pirmasis Pilietybės įstatymas.
„Darbo grupė mano, kad teisė šiems asmenims turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kartu kitos valstybės pilietybę yra pateisinama tuo, kad šitie asmenys 5 dešimtmečius negalėjo grįžti į Lietuvos Respubliką dėl visiems gerai žinomų priežasčių. Negalėjo grįžti nebijodami rizikuoti, visų pirma, savo gyvybe, savo saugumu“, - grupės nuomonę išsakė D. Žalimas.
Pasitraukusiems po 1990 m. kovo 11 d. – naujovių nėra
Tuo metu pasitraukusieji iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. teisės į dvigubą pilietybę neturėtų turėti, išskyrus jų palikuonis, kurie gimdami užsienyje automatiškai tampa atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais. Ši nuostata dėl vaikų galioja ir dabar, tuo metu dalis pasaulio lietuvių norėtų, jog dvigubos pilietybės institutas būtų taikomas kiek plačiau.
D. Žalimas pabrėžia, kad kai kalbama apie po 1990 m. kovo 11 d. pasitraukusius ir kitos valstybės pasą įgijusius asmenis, tai reiškia, jog kalbama asmenis, kurie savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę, tad kalbėti apie jų teisę į dvigubą pasą, jo teigimu, būtų nekonstituciška.
„Pabrėžčiau, kad jeigu būtų norima suteikti ir šitiems asmenims teisę būti Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitos valstybės piliečiais, tai reikštų, kad teisę būti kitos valstybės piliečiu turi kiekvienas lietuvis. Toks teisinis reguliavimas, darbo grupės nuomone, yra nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsniu. Norint įtvirtinti tokį reguliavimą, iš esmės reikėtų keisti Konstituciją, įtvirtinant kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui teisę būti ir kitos valstybės piliečiu“, - tvirtino darbo grupės atstovas D. Žalimas.
Tarp grupės siūlymų atsirado ir palengvinimas santuokas užsienyje sudarantiems Lietuvos piliečiams, kurie yra priversti įgyti kitos valstybės pasą.
Prezidento sudaryta darbo grupė pasiūlė, jog tuo atveju, kai Lietuvos pilietis sudaro santuoką užsienio šalyje (vadinasi, pagal tos šalies įstatymus) ir yra priverstas įgyti sutuoktinio šalies pasą, tai jam būtų leidžiama drauge išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Pasak D. Žalimo, visi keletą pasų turintys asmenys, remiantis paruoštuoju įstatymo projektu, būtų traktuojami tik kaip Lietuvos piliečiai – tai reiškia, kad jie nebūtų atleidžiami nuo piliečio pareigų vykdymo.
DELFI primena, kad Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis".
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.
Pernai birželį Seimas buvo priėmęs naują Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir Europos Sąjungos ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus.
Tačiau prezidentas V. Adamkus įstatymą vetavo, pareiškęs, esą jis neatitinka Konstitucijos, įteisina dvigubą pilietybę kaip ne ypač retą išimtį ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Parlamentarai valstybės vadovo veto pritarė.
Galiausiai buvo nutarta kiek pataisyti seną Pilietybės įstatymą ir vėl imtis iš pagrindų kurti naują teisės aktą.