"Suėmimo terminas jiems nebuvo ilgas. Norint juos laikyti suimtus, reikėjo kreiptis į teismą dėl pratęsimo, bet, aišku, ne visi jie buvo paleidžiami paskutinę dieną. Tie pagrindai, kurie buvo suimant juos - tai, kad trukdys tyrimui, - prokurorų manymu, išnyko", - kalbėjo prokuroras.
Nors 7 suimtieji paleisti, įtarimai jiems dėl dalyvavimo riaušėse, pasak I.Mikelionio, nepanaikinti.
"Tyrimas tęsiamas, jis jų atžvilgiu nėra nutrauktas, nėra konstatuota, kad jie kalti ar nekalti - išspręstas tik kardomosios priemonės klausimas", - sakė prokuroras.
Suimtuosius po riaušių nemokamai ginantys advokatai antradienį žurnalistus tikino, kad šios iniciatyvos imasi matydami, kad pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas - sulaikytieji dar nesulaukus teisminio nagrinėjimo vadinami riaušininkais, jiems grasinama griežtomis bausmėmis, jie kaltinami nusikalstamomis veikomis be pakankamo teisinio pagrindo.
Pasak advokatų, sausio 16-osios įvykių, lyginant su gerokai didesnio masto įvykiais kitose šalyse, apskritai negalima vadinti riaušėmis, o visų tą dieną sulaikytųjų prie Seimo - laikyti riaušininkais.
Praėjusią savaitę taip pat pasibaigus suėmimo terminui buvo paleisti 4 galimi riaušių prie Seimo dalyviai, įtarimai ir jiems nepanaikinti. Su 7 šią savaitę laisvėje atsidūrusiais įtariamaisiais iš viso paleista 11 iš 15 suimtųjų sausio 18 dieną.
Įtariamiesiems tuomet buvo skirtos kardomosios priemonės - suėmimai nuo 7 dienų iki mėnesio.
Baudžiamojoje byloje dėl riaušių prokurorai įtarimus yra pateikę 32 įtariamiesiems.
Iš viso dėl neramumų prie parlamento pareigūnai buvo sulaikiusi 151 asmenį.
Sausio 16-ąją profesinių sąjungų prie Seimo rūmų organizuotas mitingas peraugo į riaušes. Per jas išdaužta apie 30 Seimo rūmų langų stiklų, taip pat dužo netoliese esančio Gynėjų gatvėje įsikūrusio restorano stiklai, apgadinti dar keli Seimo apylinkėse esantys pastatai.
Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl riaušių sukėlimo.