Vilniaus apygardos prokuratūra partijos „Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotojo bei atsakingojo sekretoriaus pareigas einančiam E. Lementauskui yra pareiškusi kaltinimus dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų – dėl 50 tūkst. Lt kyšio davimo už palaikymą per "tvarkiečiui" pareikštą interpeliaciją, dėl pasiūlymo paimti 280 tūkst. Lt kyšį (140 tūkst. Lt už balsavimą prieš mero Juozo Imbraso interpeliaciją ir jeigu jo balsas nulemtų sėkmę – ateityje dar tiek pat) bei dėl pasiūlymo paimti 5 tūkst. Lt už tai, kad jis pereitų į tarybos nario Gintaro Kazako kuriamą nepriklausomą frakciją bei 19 tūkst. Lt, jeigu į ją privilios daugiau tarybos narių. Be to, už paramą konservatoriui buvo siūlomas net vicemero postas.
E. Lementauskas jam pareikštus kaltinimus kategoriškai neigia ir aiškina jokių pinigų konservatoriui nemokėjęs.
Norėjo, kad „trys broliai" būtų teisiami kartu
Į teismo posėdį atvykęs E. Lementauskas bei du jo advokatai Vytautas Sviderskis ir Rimas Andrikis siekė, kad teismas R. Pakso bendražygio bylą prijungtų prie kitos šiuo metu Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme nagrinėjamos tarybos narių – Audriaus Butkevičiaus ir G. Kazako baudžiamosios bylos.
„Yra generalinio prokuroro įsakymas, kuriuo nurodoma sujungti baudžiamąsias bylas, tačiau tarp tokių atvejų šios bylos nepatenka", - valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Bliuvas teisme aiškino, kad byla buvo išskirta, nes tarybos nariai kaltinami tarpusavyje nesusijusiais nusikaltimais.
Tuo tarpu E. Lementausko advokatai įsitikinę, kad išskyrę baudžiamąsias bylas prokurorai siekia esą suteikti tariamo patikimumo įspūdį pagrindinio liudytojo V. Urbonavičiaus parodymams.
„Man atrodo, kad tai trys broliai (E. Lementauskas, G. Kazakas, A. Butkevičius – aut.past.) trynukai, kuriuos reikia arba išskirti, arba sujungti", - sakė R. Andrikis.
Po pertraukos bylą nagrinėjantis teisėjas Petras Karvelis nusprendė gynėjų prašymo netenkinti – esą tam nėra teisinio pagrindo, be to, teismas žadėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo, bet teisminio nagrinėjimo metu duotais įtariamojo bei liudytojų parodymais.
E.Lementauskas: konservatoriai nenori pyktis su V.Landsbergiu
Pareiškęs, kad sutinka teismui duoti parodymus „tvarkietis" E. Lementauskas teismui perskaitė kompiuteriu atspausdintą kelių puslapių tekstą, kuriame smulkiai papasakojo apie savo darbą Vilniaus miesto taryboje, partijoje „Tvarka ir teisingumas" bei santykius su V. Urbonavičiumi.
„Mūsų santykiai buvo paremti išskirtinai politiniu bendravimu", - porą kartų teismo salėje pakartojo R. Pakso vadovaujamos partijos pirmininko pavaduotojas.
Jis aiškino, kad esą V. Urbonavičius nuo pat pirmosios pažinties Vilniaus miesto taryboje buvo „agresyvus mano atžvilgiu ir bandė išprovokuoti konfliktą". Pasak E. Lementausko, konservatorius „bandė sugriauti Vilniaus mero rinkimus", o kai jo planas buvo neįgyvendintas, esą įspėjo: „Nesitikėk, kad leisime ilgai dirbti".
„Nuo pat pirmųjų dienų taryboje Kęstutis Masiulis ir V. Urbonavičius buvo didžiausi oponentai, jie nuolat kritikuodavo kone kiekvieną tarybos sprendimą, tačiau valdančioji dauguma buvo per daug stipri, kad atlaikytų interpeliaciją", - sakė E. Lementauskas. Pasak jo, esą K. Masiulis jam pasakęs, kad nemažai partijos narių esą nesutinka su europarlamentaro Vytauto Landsbergio vykdoma politika, šie nesutarimai esą yra „vieša paslaptis", todėl kalbų apie oficialias derybas tarp Tėvynės Sąjungos ir „Tvarka ir teisingumas" net negali būti.
Tiesa, pasak E. Lementausko, K. Masiulis pasiūlęs bendrauti neformaliai. „K. Masiulis sakė, kad yra klausimų, kuriuos konservatoriai taryboje palaikytų, tačiau niekas iš valdančiųjų su jais nesikalba", - politiko teigimu, po savaitės pas jį į kabinetą atėjo V. Urbonavičius ir pasisiūlė visus klausimus su Tėvynės Sąjungos frakcija derinti būtent per jį asmeniškai.
Vieno susitikimo metu, pasak E. Lementausko, V. Urbonavičius esą paprašė popieriaus lapo, ant kurio užrašė, kad siūlo susitikti neformalioje aplinkoje ir „aptarti kai ką daugiau". „Aš tada net pasišaipiau iš jo baimės kalbėtis kabinete", - teisme prisipažino buvęs vicemeras. Pasak jo, dar vėliau V. Urbonavičius pasiūlė susitikti savaitgalį „pasikalbėti", nes esą jam „atsibodo būti opozicijoje, nes iš to nėra jokios naudos".
Tikina jautęs konservatorių troškimą ateiti į valdžią
E. Lementauskas pasakojo, kad vieno susitikimo metu ir V. Urbonavičius esą jam prisipažinęs, kad jis ir dar keli konservatoriai yra nepatenkinti partijos vadovų vykdoma politika, todėl žada įkurti nepriklausomą frakciją.
Be to, buvusio vicemero teigimu, V. Urbonavičius užsiminė, kad ateityje galėtų įstoti į R. Pakso vadovaujamą partiją, tačiau už tai norėtų į bendroves „Vilniaus kapitalinė statyba" ir „Vilniaus vandenys" valdybos narius „įkišti" po savą žmogų bei po partijos „sparnu" dalyvauti Seimo ir Europos parlamento rinkimuose.
„Jis minėjo, kad niekuo nėra įsipareigojęs Tėvynės sąjungai, - sakė E. Lementauskas. – Tokius jo žodžius supratau kaip užslėptą konservatorių planą pradėti vadovauti Vilniaus miesto tarybai, todėl nusprendžiau dalyvauti jo žaidime ir daugiau sužinoti apie jų planus".
Dėl iškeltos baudžiamosios bylos anksčiau tuometinį premjerą Gediminą Kirkilą kaltinęs E. Lementauskas teisme pareiškė, kad V. Urbonavičiaus jam mesti kaltinimai dėl papirkimo yra labai naudingi Tėvynės Sąjungai.
„Atsakingai noriu pareikšti, kad susitikimų su V. Urbonavičiumi metu jokių pinigų nesiūliau, nežadėjau ir nedaviau", - „Tvarkos ir teisingumo" pirmininko pavaduotojas pareiškė, jog parodymus apie bylos aplinkybes jis duos tik išklausęs V. Urbonavičiaus liudijimą bei pastarojo slapta darytus garso įrašus.
V.Urbonavičius skambino į „karštąją liniją"
Visiškai kitaip teismo salėje kalbėjo V. Urbonavičius. Ant popieriaus lapo parodymus užsirašęs konservatorius pirmą kartą viešai prabilo apie susitikimus su E. Lementausku bei jam siūlytus kyšius.
Vos pradėjęs dirbti Vilniaus miesto taryboje V. Urbonavičius buvo išrinktas į Sveikatos ir aplinkos apsaugos komitetą, kuriam vadovo A. Butkevičius. Pasak konservatoriaus, vos pradėjus darbą „jis prašė pritarti vieniems ar kitiems sprendimams ir esą už tai ne po daug, bet visiems klius".
Nenorėdamas taikstytis su nesąžiningu politiku V. Urbonavičius paskambino į STT „karštąją liniją" ir pareiškė, jog nori pateikti informaciją apie korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje.
Vėliau, po pokalbio su STT tyrėjais, V. Urbonavičius sutiko su pareigūnais bendradarbiauti, pasirašė, jog negali kitų asmenų provokuoti daryti nusikalstamas veikas.
Tačiau atliekant tyrimą dėl galimų A. Butkevičiaus nusikaltimų, V. Urbonavičius teigė susitikęs su tuometiniu vicemeru E. Lementausku, todėl jo bendradarbiavimas su STT tapęs dar glaudesnis.
„Per pirmą susitikimą kavinėje su E. Lementausku kalbėjome apie J. Imbrasui gresiančią interpeliaciją, vicemeras manęs prašė paveikti frakcijos narių nuomonę, - sakė konservatorius. – Už palaikymą jis sakė galįs pasiūlyti sprendimus, pinigus ar kažką kita. Nieko konkretaus jam neatsakiau, tik patikinau, jog pagalvosiu".
Konservatorius aiškino, jog su E. Lementausku dar ne kartą buvo susitikęs įvairiose kavinėse ir kalbėjosi apie reikalus savivaldybėje. Pasak jo, vicemeras pergyveno dėl gresiančios interpeliacijos ir „visaip modeliavo, kas galėtų ją palaikyti, kaip vienu ar kitu atveju susiklostytų situacija".
Pasiūlė Seimo nario algą už 4 metų kadenciją
Tarybos narys teisme kalbėjo, kad jau antrojo susitikimo metu E. Lementauskas nuo staliuko paėmė vienkartinę servetėlę ir ant jo nubraižė keletą schemų bei prašė nurodyti, kokią sumą jis norėtų gauti J. Imbraso interpeliacijos nepalaikymą
V. Urbonavičius pareiškė, jog jam dar reikia laiko pagalvoti, todėl po kelių dienų įvykusio kito susitikimo metu E. Lementauskas vėl braižė schemą ir dar kartą prašė nurodyti konkrečią sumą.
„Tada jis manęs paklausė, kokia šiuo metu Seimo nario alga, - sakė V. Urbonavičius. – Kai pasakiau, jis kažką skaičiavo ir ant popieriaus lapo užrašė 140 tūkst. litų. Tai – keturių metų Seimo nario alga".
Pasak jo, dar kito susitikimo metu E. Lementauskas esą pareiškė, kad jeigu interpeliacija nepavyks ir V. Urbonavičiaus balsas bus lemiamas, tai jis prie jau pasiūlytų 140 tūkst. Litų gaus dar tiek pat.
Konservatorius taip pat liudijo, kad vieno susitikimo metu E. Lementauskas užsiminė sužinojęs, jog V. Urbonavičius esą yra kviečiamas į G. Kazako kuriamą nepriklausomą frakciją. Pasak liudytojo, už tai jam buvo pasiūlytas 5 tūkst. litų atlygis, o jeigu jis į frakciją priviliotų dar daugiau tarybos narių, dar gautų 19 tūkst. Lt. „Nežinau, ar čia kiekvieną mėnesį ar už kartą", - pareiškė V. Urbonavičius.
Pinigus paliko vonios kambaryje
Nors V. Urbonavičius ir E. Lementauskas aiškino, kad jų santykiai buvo susiję tik su darbu Vilniaus miesto taryboje, tačiau atrodo, kad „tvarkietis" jau buvo įgavęs konservatoriaus pasitikėjimą. Kartą atvykęs į V. Urbonavičiaus namus E. Lementauskas esą nerimavo dėl jam gresiančios interpeliacijos ir „ėmė modeliuoti, kokie tarybos nariai gali balsuoti už, kokie prieš, bet jam visą laiką gaudavosi, kad dauguma balsuotų už interpeliaciją".
Pasak liudytojo, E. Lementauskas vėl nubraižė schemą ir užrašė 50 tūkst.Lt. Dar 150 tūkst. Lt E. Lementauskas esą pasiūlė, jeigu po balsavimo jam pavyks išsaugoti vicemero postą.
Pasak V. Urbonavičiaus, tada E. Lementauskas atsistojo, nuėjo į vonios kambarį ir netrukus iš jos išėjo. „Jis tada ranka parodė į vonios duris ir išėjo iš namų", - sakė V. Urbonavičius. Jis neslėpė pastebėjęs įmautę su pinigais, kuriuos paėmė atvykę STT agentai.
Įmautėje buvo 50 tūkst. Lt. E. Lementauskas neigia palikęs šiuos pinigus, tačiau ant jos buvo rastas vieno jo piršto atspaudas.
"Tvarkiečio" schemų nepavyko rasti
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro M. Bliuvo, E. Lementausko braižytų schemų pareigūnams nepavyko rasti, nes kaltinamasis po kiekvieno pokalbio jas pasiimdavo sau. Tačiau kaip jos atrodė, V. Urbonavičius yra nubraižęs ir pateikęs tyrėjams.
Po V. Urbonavičiaus apklausos teismas nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą – į kitą posėdį bus kviečiama 10 liudytojų, be to, ketinama išklausyti garso įrašus. Neabejojama, kad po jų perklausos teismas dar kartą apklaus V. Urbonavičių, be to, papildomus parodymus žadėjo duoti ir E. Lementauskas.
Paklaustas, kaip vertina antradienį teisme duotus liudytojo parodymus, E. Lementauskas žurnalistams sakė: „Nevertinu parodymų, o esu įsitikinęs, kad teismas nustatys politikos įtaką šiai bylai".
Be to, „tvarkietis" pareiškė, kad jo baudžiamoji byla yra naudinga didžiausioms politinėms partijoms, tačiau atsisakė kalbėti, iš kur ant konservatoriaus namuose rastos įmautės buvo jo piršto atspaudas.
Šios aplinkybės nebuvo linkęs atskleisti ir V. Urbonavičius – jis teisinosi, kad jam uždrausta kalbėti apie bylos aplinkybes. Neigdamas E. Lementausko teiginius apie krizę konservatorių partijoje, jaunasis politikas sakė, kad niekada neketino pasitraukti iš Tėvynės Sąjungos frakcijos sostinės taryboje ar kurti nepriklausomą frakciją.
„Nesąmonė, jeigu būčiau nepatenkintas, būčiau išstojęs iš partijos", - jo teigimu, „partija nėra kariuomenė ir joje niekas neįsakinėja". Pasak jo, konservatorius dėl nesėkmių kaltinantis E. Lementauskas greičiausiai nieko kito negali padaryti, kaip tik „skelbti politinius pareiškimus".
„Matyt jų partijos taktika kaltinti visus, kurie yra valdžioje", - žurnalistams sakė V. Urbonavičius.