Šių rūmų prezidentas Dimitri de Faria e Castro DELFI pripažino daugiau nei skurdūs duomenys internete apie šią bendrovę nesužinojęs. Aišku tik viena, kad ši bendrovė yra pakankamai jauna – jos registravimo data Šveicarijoje 2008 m. gruodžio 17 d..

„Aiškiai ji yra įkurta šiam sandoriui", – spėjo pašnekovas. D. de Faria e Castro taip pat svarsto, ar šis „flyLAL" pirkėjas turi pakankamai patirties aviacijos versle: „Iš oficialiai prieinamos informacijos mes to negalime sužinoti, tai niekur nepažįmėta".

Jo teigimu, Šveicarijos oficialiuose įmonių registruose nurodoma, kad tai yra tarptautinė bendrovė, kuriai Šveicarijoje vadovauja švedas Janas Erikas Janssonas, gyvenantis netoli Ciuricho.

„Oficialiuose registruose nurodoma, kad šio holdingo biurai yra Ciuriche, Kalifornijoje, Honkonge, Dubajuje. Šios bendrovės aš visiškai nežinau. Šveicarijoje ši įmonė laikoma maža, jos įstatinis kapitalas sudaro 100 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 230 tūkst. Lt - DELFI)", – sakė pašnekovas.

Ši įstatinio kapitalo suma Šveicarijoje esą yra minimali norint įsteigti bendrovę.

Jo teigimu, oficialiuose registruose Šveicarijoje negalima sužinoti, kas yra bendrovės akcininkai, tai yra neviešinama informacija.

Ambasadoje daugiau taip pat nežinoma

Lietuvos ambasadoje Šveicarijoje DELFI taip pat buvo pasakyta, kad daugiau nei galima rasti internete, apie „flyLAL" pirkėją nežinoma.

Kartu Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje Vytautas Plečkaitis pastebėjo, kad bet kuriame Šveicarijos kantone yra sudarytos palankios sąlygos steigtis ribotos atsakomybės bendrovėms.

„Lietuvos ambasada Šveicarijoje sveikina bet kokias vietos verslininkų investicijas į lietuviškas įmones. Be abejo, lietuvių bendruomenė Šveicarijoje labai džiaugtųsi, jeigu atsirastų ir tiesioginių lėktuvų skrydžių iš Vilniaus į Šveicarijos miestus, kurių pastaruoju metu neliko", - DELFI teigė jis.

Kartu diplomatas atkreipė dėmesį, kad patys šveicarai prieš keletą metų pardavė savo nacionalinę aviakompaniją „Swiss Air" Vokietijos koncernui „Lufthansa": „Šveicarai nusileido konkurencinėje kovoje, tačiau išsaugojo savo avialinijų vardą ir prestižą".

Tuo tarpu „flyLAL Group" komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė DELFI sakė, kad skrydžų bendrovės pirkėja rinkoje prisistato „SCH Swiss Capital Holdings" vardu, tačiau išsamesnę informaciją apie investuotoją ketinama pateikti šio savaitės pabaigoje.

Internete užsukus į šios įmonės tinklalapį galima rasti informaciją apie tai, kad jie nusipirko „flyLAL" ir ketina šią bendrovę padaryti lyderiaujanti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

Tuo pačiu adresu, kaip ir kaip „SCH Swiss Capital Holdings", paieškos sistema „Google" randa įsikūrusias dar penkias įmones.

LNK žinios antradienį pranešė, kad Valstybės saugumo departamentas renka duomenis apie šią Šveicarijoje registruotą bendrovę. Išvados kol kas nepateiktos.

„flyLAL" pirkimo sandoris turėtų būti galutinai baigtas sausio 23 d. „SCH Swiss Capital Holding" valdybos pirmininkas, užimantis ir generalinio direktoriaus pareigas, J. E. Janssonas dar praėjusią savaitę sakė, kad Šveicarijos investicinis fondas perima Lietuvos oro bendrovę kaip strateginis investuotojas, „flyLAL" bus toliau vystoma kaip Europos regioninė oro bendrovė.

„Akcentuoju tai, kad investuotojas „SCH Swiss Capital Holding AG", įsigydamas oro bendrovės akcijas, prisiims visus įmonės turimus įsipareigojimus, taip pat ir įsiskolinimus. Investuotojui yra žinoma apie „flyLAL" turimas skolas, investuotojas derins skolų mokėjimo sąlygas su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu ir bus pasirašyta nauja sutartis. Šiuo metu „flyLAL" vykdo skrydžius iš Vilniaus oro uosto pagal galiojančią sutartį, kuri buvo pasirašyta 2008 m. gruodžio pabaigoje", - sakė G. Rimkuvienė.

Šiuo metu „flyLAL" turi maždaug 90 mln. Lt skolų.

Neoficialiomis DELFI šaltinių žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė 100 proc. „flyLAL" akcijų nupirko už 1 mln. JAV dolerių ir skyrė dar 1 mln. eurų padengti dalį skolų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

DELFI primena, kad skolose klimpstantis oro vežėjas gruodį siūlė valstybei už 1 Lt nusipirkti 51 proc. „flyLAL" akcijų, tačiau Susisiekimo ministerija su pasiūlymu nesutiko.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją