Eglės pastatymas, puošyba, dekoracijos, priežiūra ir "nurengimas" kainuos 151 800 Lt. - 1800 Lt daugiau nei pernai. Vienam sostinės gyventojui tai atsieis po 25 centus.
„Į eglučių puošybą žiūrime rimtai dėl vienos paprastos priežasties – manau, kad eglutė, kaip šalies, miesto simbolis, parodo miesto vidinę estetiką. Tai kaip moteris, einanti į pokylį arba savo vestuves, kuomet turi būti neperkrauta, žavi, elegantiška“, - DELFI sakė eglę nugalėtoją puošusios įmonės „Švenčių studija“ vadovė architektė Jolanta Turaitė.
Pasak J. Turaitės, eglės grožio sėkmė pirmiausia slypi profesionalume – tiek kūrybinių, tiek gamybos darbuotojų ir montuotojų. „Todėl eglė pirmiausia yra tvarkinga, sugalvota tema – varpelių skambesio šaltumo eglutė. Eksperimentuojame drąsiai, bet žinodami rezultatą“, - kalbėjo įmonės vadovė.
Anot jos, Vilnius, priimdamas kultūros sostinės titulą ir pasitikdamas vardo tūkstantmetį, per eglutę Lietuvą pristato kaip elegantišką ir kultūringą šalį.
J. Turaitė aiškino, kad eglė puošta šiuolaikinėmis medžiagomis, tad šiuolaikiška ne tik išvaizda, bet ir techniniais sprendimais. Eglėje naudojami kabeliai – diodiniai. Eglės švytėjimo galingumas šįmet tesiekia 9 kilovatus, kai prieš dvejus metus stovėjusi eglė naudojo apie 50 kilovatų. Anot J. Turaitės, taip norima pabrėžti gamtos, energetinių resursų tausojimą.
Beje, sostinės eglė nėra atkeliavusi tiesiai iš miško – ant metalinio karkaso pritvirtinta per 6000 eglišakių šakų. Jos atvežtos atlikus sanitarinį kirtimą Zarasų miškuose. J. Turaitė aiškino, kad šakos į Vilnių iš Zarasų vežamos jau ketvirtus metus – tai įrodo, kad sostinės eglė – ne tik Vilniaus projektas.
„Švenčių studija“ pernai puošė ir nugalėtoja tapusią Alytaus eglę, šįmet dabino Tbilisiui dovanotą Kalėdų medį. Šįmet įmonė nemokamai papuošė Kavarsko miestelį – taip norėta Kalėdas priartinti prie paprasto miestelio žmogaus.