Programos dalyje, skirtoje socialinei politikai, naujoji Vyriausybė konstatuoja, kad „Sodros“ mokamos pensijos jau 8-erius metus santykinai mažėja, palyginti su šalies ūkio augimu.
Jie žada parengti programą, pagal kurią senatvės pensijos augtų priklausomai nuo šalies ūkio.
„Vis dėlto pagrindinis klausimas, ar socialinei sričiai bus skiriama daugiau lėšų. Lietuva garsėja tuo, kad šiai sričiai ji skiria labai mažai lėšų – tarp ES narių mes lenktyniaujame tik su Rumunija ir Bulgarija“, – teigė Socialinių tyrimų instituto ekspertas Romas Lazutka.
Programa žada prie Vyriausybės įsteigti specialų padalinį kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Tačiau valdžia ketina siekti, kad skurdo mažinimas netaptų skurdo finansavimu, o gaunantieji paramą butų skatinami dirbti.
„Jei yra socialinės rizikos šeima, kur tėvas, tarkime, girtuokliauja, nedirba, o vaikai neturi ko valgyti, parama bus siejama su sąlyga, kad tėvas dirbs viešuosius darbus. O ką daryti tokiai šeimai, kurioje tėvas nedirbs?“, – klausė R. Lazutka.
Socialinių mokslų ekspertas giria, kad pirmą kartą Vyriausybės programoje atvirai deklaruojamos valdžios vertybės – tradicinė šeima ir tradicinė religija, kas, jo manymu, visuomenėje paskatins diskusiją.
„Nė viena Vyriausybės programa nebuvo persmelkta tokių europietiškų ir tarptautinių pažiūrų. Turiu omenyje tą dalį apie aukštąjį mokslą ir inovatyvią ekonomiką. Esama labai daug teigiamų dalykų, tačiau velnias slypi detalėse“, – LTV naujienų tarnybai sakė Europos Akademijos narys Arvydas Janulaitis.
Naujoji valdžia žada universitetų valdymą atiduoti taryboms, kuriose dominuos juose nedirbantys visuomenės atstovai, o universitetų Senatams palikti tik akademinių reikalų tvarkymą. Kartu aukštosioms mokykloms žadama patikėti turtą, kurio nė viena valdžia iki šiol nedrįso atiduoti.
Viena didžiausių naujovių – valstybė mokės tik už gabiausių abiturientų studijas. Ketinama įvesti ir studijų krepšelio principą – pinigai pateks į tą aukštąją mokyklą, kurią pasirinks studentas.
Tikimasi, kad tai paskatins universitetų konkurenciją, o kartu ir jų skaičiaus sumažėjimą.
„Čia vėl remiamasi principu, kad rinka gali viską sutvarkyti, tačiau pasaulio tendencijos šiuo metu rodo, kad rinką reikia kombinuoti su kitais protingais dalykais. Aukštoji mokykla nėra viena specialistų rengėja, konkuruojančių vorų stiklinė ar tarakonų buveinė. Ji turi ugdyti būsimuosius visuomenės narius, skatinti socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo jausmą“, – teigė A. Janulaitis.
Gydytojų sąjungos vadovas džiaugiasi, kad naujoji valdžia į savo programą įtraukė visus gydytojų suvažiavimo reikalavimus.
„Mūsų supratimu, privalomojo sveikatos draudimo fondas nepadės išbristi iš krizės. Jis ir taip strigdavo, nes nė vienoje valstybėje nėra taip, kad sveikatos apsaugos sistema būtų finansuojama tik iš vieno šaltinio“, – mano Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Naujoji Vyriausybė yra įsipareigojusi skatinti papildomą savanorišką sveikatos draudimą. Taip pat žadama keisti nusistovėjusią tvarką, kad nedirbantys ir emigrantai, sumokėję minimalią įmoką į privalomąjį sveikatos draudimo fondą, tuoj pat gauna teisę nemokamai gydytis Lietuvoje.
Dar viena naujovė – valdžia žada kovoti su kyšiais, nustatydama oficialias priemokas už medikų paslaugas, dalį šių pinigų skiriant gydytojų algoms didinti.