Skaičiuojama, kad kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 3 mln. Lt, iš kurių 0,8 mln. būtų skiriama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, gautų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, likusią dalį turėtų skirti savivaldybės.
Lietuvos savivaldybių asociacija nesutinka su šiomis sąlygomis.
„Papildomų biudžeto lėšų šioms kompensacijoms nereikės, nes kokios jos bebūtų, tos lėšos bus pačių medžiotojų, kurie moka už teisę naudoti medžiojamąją fauną", - Vyriausybės posėdyje sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
DELFI primena, kad Medžioklės įstatymas Seime buvo sulaukęs didelių ginčų, prezidentas Valdas Adamkus bent dukart yra jį vetavęs, Konstitucinis Teismas buvo nustatęs kelių įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijai. Dabar iš naujo svarstomos šio įstatymo pataisos.
Vetuotame įstatymo variante buvo numatyta, kad žemės savininkui raštu neuždraudus medžioti jam priklausančiame sklype, būtų laikoma, jog jis neprieštarauja, kad jo žemėje būtų medžiojama.
Taip pat, net jei žemės savininkas uždraudžia medžioti jo plote, jame vis tiek galima sumedžioti medžioklės metu sužeistus žvėris.
Taip pat planuota, kad medžioklės plotus nustatančios savivaldybių komisijos laiškais turėtų informuoti visus žemės sklypų savininkus apie ketinimus artimiausiu metu įtraukti jiems priklausančius žemės sklypus į medžioklės plotus.
Dabar svarstomame variante numatyta sąlygas visiems savininkams išsiųsti registruotus laiškus, kuriuose pranešama apie tokius planus.
Prezidentas buvo siūlęs uždrausti medžiotojams medžioti plotuose, iš kurių savininkų nebus gavę rašytinio sutikimo medžioti jų žemėje.
Tačiau dabartiniame pataisų variante taip pat liko nuostata, kad per tris mėnesius negavus žemės savininko rašytinio atsakymo, laikoma, jog jis neprieštarauja medžioklei jo žemėje.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.
Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų.