Partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius siekia, kad Teisingumo ministerija pripažintų jos įstatus bei programą ir įregistruotų šią politinę organizaciją.
Anksčiau ministerija atsisakė patvirtinti, kad minėti dokumentai neprieštarauja įstatymams.
Ministerijos specialistai savo išvadą pagrindė VSD, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Istorijos instituto pažymomis. Jos buvo pateiktos trečiadienio teismo posėdyje.
Saugumo pareigūnų teigimu, Žemaičių partijos įstatuose ir programoje yra teiginių, prieštaraujančių Konstitucijai. „Partija deklaruoja siekį įkurti atskirą žemaičių administracinį vienetą.
Formaliai tai neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nagrinėjant dokumentus sistemiškai, siekis grąžinti žemaičių tautybę gali būti traktuojamas kaip raginimas įsteigti ypatingą autonominį statusą turintį regioną“, - rašoma VSD pažymoje ir pažymima, esą tai kelia pavojų unitarinei valstybės sanklodai.
Tuo tarpu kalbininkai sukritikavo norą skatinti vartoti žemaičių kalbą regione, taip pat ir oficialiu lygmeniu. Taip tarsi įteisintų žemaičių tarmę kaip oficialią regioninę kalbą, o tai iš esmės reiškia, kad Lietuva tampa federacine valstybe.
Anot E. Skarbaliaus, išvadose buvo pareikšta, esą naujadaro – bendrinės žemaičių kalbos kūrimas sunaikintų žemaičių tarmes. Jis pasiūlė keisti Valstybinės kalbos įstatymą, kuriame teigiama, kad „Lietuvos visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas ir kt.), visi knygų ir kitų leidinių leidėjai privalo laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų“.
„Kitaip tariant, ne tik žemaičiai negali leisti laikraščių ar žurnalų savo tarme, bet ir reikia uždrausti Martyno Mažvydo „Katekizmą“, nes jis parašytas žemaitiškai“, - kalbėjo partijos vadovas.
E. Skarbaliaus teigimu, partijos įstatuose nekalbama apie Žemaitijos nepriklausomybę, priešingai, pabrėžiamas Lietuvos teritorinis vientisumas. Šiuose dokumentuose esą nesiekiama ir žemaičių kalbą įteisinti kaip valstybinę. Anot jo, atsisakydama pripažinti Žemaičių partiją Teisingumo ministerija interpretavo įstatus ir programą.
„Klausiau, kodėl jie neskaito, kas pas mus parašyta, - kad Lietuva yra vientisa ir nedaloma. Sako, tai reikia iš konteksto suprasti“, - po teismo posėdžio piktinosi E. Skarbalius.
Anot Teisingumo ministerijos, programoje ir įstatuose nurodytas noras puoselėti žemaičių kalbą prieštarauja Konstitucija ir Valstybinės kalbos įstatymui. Oficialių regioninių kalbų įteisinimas, be kita ko, eskaluotų tautinių mažumų kalbų kaip oficialiųjų regioninių kalbų pripažinimo klausimą. Ministerijos atstovo Ramūno Valatkos žodžiais, tai duotų pagrindą Lietuvos lenkams ir rusams reikalauti ypatingo statuso savo kalbai.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai vieningos nuomonės šiuo klausimu neturi.
Atmetant Žemaičių partijos dokumentus Teisingumo ministerija iškėlė abejonę dėl šio regiono egzistavimo, tačiau teisme apie tai jau nebuvo kalbama. „Džiaugiuosi, kad jie pagaliau perskaitė vadovėlius ir rado Žemaitiją, susipažino su geografija“, - ironizavo E. Skarbalius.
Ministerijai taip pat užkliuvo esą per mažas Žemaičių partijos steigėjų skaičius. Mat steigiamojoje sueigoje savo valią dėl partijos įkūrimo, programos ir įstatų išreiškė tik 586 steigėjai. Politinių partijų įstatymas numato, kad partijos įsteigiamos ne mažiau kaip 1000 steigėjų valia.
Partijos iniciatoriai ministerijai pateikė daugiau nei 500 asmenų įgaliojimus atstovauti jiems, bet jie nebuvo patvirtinti notarų. Valdininkai juos priimti atsisakė.
E. Skarbalius pasipiktino, esą taip buvo pritaikyti dvigubi standartai, mat dvi kitos partijos – „Fronto“ ir Tautos prisikėlimo – buvo įsteigtos kai kuriems nariams parašius paprastus, notaro nepatvirtintus įgaliojimus. Anot jo, ministerija nėra paskelbusi, kokių įgaliojimų reikia.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą dėl Žemaičių partijos skundo skelbs rugsėjo 12 d.