Jis kartu su kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdu Tutkumi buvo pakviesti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį informuoti apie situaciją tarptautinėse operacijose, kuriose dalyvauja Lietuvos kariai.

Savo ruožtu NSGK žada siūlyti Vyriausybei sustiprinti karių drausmę ir motyvaciją, patobulinti profesionalių karių atrankos sistemą.

Išvakarėse J. Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo buvo nutrauktos karo tarnybos sutartys su dviem iš trijų misiją Afganistane atsisakiusių vykdyti karių. Jų dar laukia Karo policijos tyrimas dėl įsakymo nevykdymo – už tokią veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Papildomų karių siuntimas – planuotas?

Kaip po posėdžio žurnalistams teigė ministras ir kariuomenės vadas, du papildomi skyriai siunčiami stiprinant bazės saugumą. Anot V. Tutkaus, tai buvo planuotas veiksmas, tačiau kariai turėjo išvykti į Afganistaną rudenį, kartu su nauju būriu. Tuomet Gore mūsų šalies karių bus apie 150.

„Saugumo stiprinimas buvo planinis dalykas, tik dabar paskubintas, susijęs su pastaraisiais įvykiais", - sakė generolas leitenantas.

J. Oleko teigimu, po Lietuvos kario žūties, taip pat nerimstant vietos gyventojų nesutarimams, vykstant susišaudymams, klestint narkotikų verslui būtina sustiprinti stovyklos apsaugą. Tai žadama daryti ir naujomis karių pajėgomis, ir papildomomis techninėmis priemonėmis. Kariai esą galės ne tik saugiau jaustis, bet ir daugiau laiko skirti poilsiui.

Anot NSGK pirmininko Alvydo Sadecko, įvairūs požymiai rodo, kad situacija Afganistane ir Irake, kur tarnauja Lietuvos kariai, gali pablogėti. „Išpuoliai padažnėjo, aktyvėja narkotikų verslas. Yra tam tikrų požymių, kad situacija gali būti sudėtingesnė", - kalbėjo parlamentaras.

Komitetas žada siūlyti Vyriausybei nagrinėti tartis su NATO ir ES narėmis, kad jos aktyviau prisidėtų prie misijos Goro provincijoje, šio regiono plėtros: „Svarbus civilinis misijos komponentas, į kurį reaguoja vietos gyventojai. Jie nori matyti rezultatus humanitarinėje, socialinėje sferoje. Tam būtina pasitelkti kitas valstybes".

„Kariai tarnauja ne poilsio bazėje“

Vis sudėtingesnė situacija Afganistane ir Irake, kaip teigė A. Sadeckas, verčia stiprinti Lietuvos karių pasirengimą tarnauti kovos sąlygomis, drausmę ir motyvaciją, žvalgybinį ir kontržvalgybinį darbą, tobulinti profesionalių karių atrankos sistemą, labiau rūpintis psichologiniais dalykais.

„Karys turi būti profesionalas, - pabrėžė NSGK vadovas. – Daug kas priklauso nuo atrankos, motyvų. Ką karys ten mato, ar jis eina į tarnybą kaip patriotas, žmogus, suprantantis, kad ginklu teks ginti Tėvynę?"

A. Sadeckas teigė neprieštaraujantis J. Oleko įsakymui atleisti karius, atsisakiusius dalyvauti misijoje Irake. Anot parlamentaro, į panašias misijas kariai prievarta nesiunčiami, tačiau profesionalas karys esą turi vykdyti įsakymus ir laikytis karinės drausmės bei priesaikos.

„Kariai tarnauja Afganistane, karo veiksmų zonoje, o ne poilsio bazėje", - antrino V. Tutkus, paklaustas, ar dabar šiame regione pakankamai saugu.

Kaip jau buvo skelbta, gegužę per Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimą žuvus seržantui Arūnui Jarmalavičiui, trys kariai atsisakė toliau vykdyti misiją. Du iš jų jau atleisti, dėl trečio ketinama apsispręsti, kai jis pasveiks. V. Tutkus pasiūlė ministrui dėl visų karių priimti vienodus sprendimus.

Generolas leitenantas stebėjosi, kad kariai tokius savo žingsnius motyvavo šeiminėmis aplinkybėmis, su kuriomis esą susiduria kiekvienas, išsiųstas į misiją neramiame regione. Pavyzdžiui, vienas karys teigė, esą gali atsinaujinti jo žmonos liga.

„Visiems buvo neramu. Visų šeimos patyrė mažesnį ar didesnį šoką. Jei negali peržengti savęs psichologiškai, reikia trauktis iš kariuomenės. Yra daug kitų sričių, kur jie puikiai atliks savo darbą", - kalbėjo kariuomenės vadas.

Dar vienas karys, kurio žmona susilaukė kūdikio, pasiprašė atostogų ir vėl grįžta į tarnybą. Anot V. Tutkaus, tai buvo pakankama priežastis laikinai pasitraukti iš tarnybos.

Už įsakymo nevykdymą gresia nelaisvė

Tai buvo pirmas kartas Lietuvos kariuomenėje, kai kariai be leidimo pasitraukė iš misijos – anot V. Tutkaus, faktiškai tai yra atsisakymas vykdyti įsakymą. Dėl to tyrimą atliks ir Karo policija. Ši turės nustatyti, ar kariai nepadarė nusikaltimo, tokiu atveju būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad karys, neįvykdęs vado įsakymo, atsisakęs jį vykdyti arba kitaip jam nepaklusęs, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Karys, taip elgdamasis karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jei dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 6 metų.

„Jei nebūčiau įpareigotas perduoti medžiagos Karo policijai, manyčiau, kad šiuo metu bausmė pakankama. Matyt, vyrai pasirinko ne tą profesiją", - spėliojo V. Tutkus.

Irake naujo būrio nebus

Tuo metu į Iraką, kaip teigė J. Olekas, naujas Lietuvos karių būrys nebebus siunčiamas. Prieš keletą savaičių kelioms institucijoms susiginčijus, kokia forma reikėtų tęsti dalyvavimą misijoje Irake, buvo paskelbta, esą į Iraką turėtų keliauti jau vienuoliktas karių būrys, tačiau galiausiai nuspręsta pratęsti dešimtojo misijos laiką iki liepos, o naujo būrio nebesiųsti.

„Būrys LITCON-10 baigia mūsų dalinio dalyvavimą Irake. Pasiliekame su kariais mokymo štabuose. Tokiu būdu toliau dalyvaujame misijoje su partneriais, o naujo būrio nesiunčiame", - teigė ministras.

Anot jo, toks susitarimas buvo pasiektas su kitais valstybės pareigūnais.