EŽTT dar pernai rugsėjį pripažino, kad Lietuva pažeidė moters, norinčios tapti vyru, L. teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Vyriausybė paprašė perduoti šią bylą Didžiajai Kolegijai nagrinėti iš naujo, tačiau penkių teisėjų atrankos komisija tokio prašymo nepatenkino. Iš karto po to sprendimas įsiteisėjo.
Strasbūro teismas iš karto įpareigojo Lietuvą išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją L., o nepriėmus reikiamo įstatymo – aštuonis kartus didesnę sumą materialinei žalai atlyginti. Kaip DELFI informavo Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Kęstutis Saldžiūnas, kompensacija jau pervesta.
Lyties pakeitimo įstatymas buvo parengtas prieš daugiau nei penkerius metus. Apie jį kalbama Civiliniame kodekse, tačiau galimybė Lietuvoje pasikeisti lytį taip ir neįteisinta.
Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti iki šiol nepriimtas įstatymas. Būtent dėl šios painiavos L. laimėjo Strasbūre.
Jau po EŽTT sprendimo politikai neslėpė, kad yra labiau linkę mokėti kompensaciją, o ne priimti minėtą įstatymą.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir narė Dangutė Mikutienė prieš kurį laiką pasiūlė išbraukti minėtą Civilinio kodekso nuostatą, kuri sukelia nepagrįstų lūkesčių, o Lietuvos piliečiams leisti lyties pakeitimo operacijas darytis užsienyje. Anot jų, šalies visuomenė tokioms naujovėms nėra pasirengusi.