Anksčiau kalbėta apie pinigines baudas

Kelių įstatymų pataisomis jų rengėja konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė iš pradžių siūlė ne tik uždrausti politinėms partijoms savo simbolikoje naudoti nacių ir komunistų simbolius, organizuoti susirinkimus, kurių dalyviai juos demonstruoja, bet ir įteisinti finansines sankcijas. Tačiau per pusmetį projektai buvo šiek tiek pakoreguoti.

Parlamentarės siūlymu, Susirinkimų įstatymas buvo papildytas draudimu rengti susirinkimus, kuriuose demonstruojami nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR herbas, vėliava, ženklas, uniforma su šiais simboliais, vėliava su nacistine svastika, SS ženklu, sovietiniu kūju ir pjautuvu arba raudona penkiakampe žvaigžde.

Susirinkimuose taip pat uždrausta atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR himną, demonstruoti už Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus.

Tačiau pakeisti Politinių partijų įstatymą, kad partijų simbolikoje būtų uždrausti minėti simboliai, Seimo narių balsų neužteko. „Susidarė įspūdis, kad reikės iš buities muziejų išimti kūjus ir pjautuvus, o iš zoologijos sodo paleisti erelius. Reikėjo normaliai paaiškinti šitą projektą“, - išgirdęs balsavimo rezultatus replikavo liberalas Petras Auštrevičius.

Savo ruožtu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Rimantas Smetona, pritarus Susirinkimų įstatymo pataisai, pareiškė, esą ja socialdemokratams uždrausta partijos susirinkimuose rodyti savo buvusio vadovo A. Brazausko atvaizdą.

Ragino netapti istorijos vandalais

Antradienį parlamentarai valandą aiškinosi, ką iš tiesų norima uždrausti pataisomis, ir aiškino, kad jos ne tik išbraukia kelis dešimtmečius iš Lietuvos istorijos, bet ir gali sukelti įvairių problemų.

„Seimas neturi daugiau ką veikti, kaip tik kovoti su praeities raganomis, - piktinosi „tvarkiečių“ atstovas Egidijus Klumbys. – Konservatoriai bijo Lenino, Stalino, tarybinės simbolikos, bet tikrųjų jų mokytojų – Karlo Markso ir Frydricho Engelso atvaizdus galėsime naudoti. Tas pats su Mao Zedongo, Fidelio Castro, Che Guevaros atvaizdais“.

Pasak E. Klumbio, kinai, kurių vis daugiau atvyksta į Lietuvą, viešai galės nešioti ženkliukus su savo šalies valstybine vėliava, kurioje matyti penkiakampės žvaigždės.

P. Auštrevičius siūlė apsiriboti tik režimo lyderių atvaizdais, mat šios pataisos esą taikomos ir buvusio Lietuvos vadovo Antano Sniečkaus, ir buvusio Lenkijos komunistų lyderio Wojciecho Jaruzelskio atvaizdams.

Tuo tarpu „tvarkiečių“ atstovas Petras Gražulis ragino į įstatymą įtraukti ir „Armiją Krajovą“, kuri tarpukariu aktyviai veikė Vilniaus krašte.

Savo ruožtu Socialdemokratų frakcijos narys Vytautas Čepas klausė, kaip reikės elgtis, pavyzdžiui, su Rusijos futbolo rinktine, kuriai viešint Lietuvoje bus grojamas šios šalies himnas. Jo melodija, kaip žinoma, yra tokia pati kaip SSRS himno.

Keli Seimo nariai aiškino, kad priklausymas Sovietų Sąjungai buvo Lietuvos istorijos dalis, todėl nuo to neįmanoma pabėgti. „Kas buvo, tas buvo. Netapkime savo istorijos vandalais“, - agitavo socdemas Bronius Bradauskas.

Anot P. Gražulio, sovietmečiu žmonės keldavo lietuviškas trispalves, nors tai buvo draudžiama. Jis nuogąstavo, kad dabar jaunimas gali elgtis priešingai – imti garbinti nacių ar sovietų simbolius. „Uždraustas vaisius saldesnis“, - antrino B. Bradauskas. Į tai konservatorių lyderis Andrius Kubilius atkirto siūlymu peržiūrėti visą Baudžiamąjį kodeksą, kuriame daug kas draudžiama.

„Seimas nori tapti Dievu – prikelti iš numirusių tai, kas jau numirę“, - aiškino „tvarkiečių“ atstovas Julius Veselka. Anot jo, nacių ir sovietų ideologijos natūraliai bankrutavo, tačiau dabar atgimsta nacionalizmas. Parlamentaro manymu, įstatymo pataisos tik sukiršins tautą ir apkraus prokuratūrą bei policiją darbu, kuris neatneš jokios naudos.

Tuo metu „darbietis“ Kęstutis Daukšys skundėsi, kad visą antradienio rytą Seime buvo priiminėjami įstatymai, nuo kurių žmonėms „nei geriau, nei blogiau“. Jis priminė, kad nekovojant su kainų augimu žmonės patys bursis į panašias organizacijas.