Negalėdami dažnai grįžti, su jais bendrauja telefonu ar internetu, taigi silpnėja ryšiai tarp šeimos narių – kai kurie vaikai net nepripažįsta po kelerių metų išsiskyrimo grįžusių gimdytojų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė prisimena atvejį, kai mama ilgą laiką gyveno užsienyje ir su mažamečiais vaikais susisiekdavo kartą per metus. Kai sugrįžo, sūnūs jau buvo pasiekę sunkųjį paauglystės amžių ir atsisakė su ja gyventi.
Dar daugiau – dešimtys išeivių užsienyje dingsta lyg į vandenį, taigi vaiko teisių apsaugos specialistams tenka kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Tokie vaikai patikimi globėjams ir neretai lieka su jais visam laikui, o ateityje gali būti įvaikinti.
Į darbą užsienyje išmainoma vis daugiau vaikų
Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams šiomis dienomis teko pasirūpinti viena 14-mete, kurios tėtis miręs, o mama dirba Anglijoje ir jau kurį laiką nesirūpina mergaite.
Kaip DELFI pasakojo skyriaus vedėja, Vaikų teisių apsaugos tarnybų vedėjų asociacijos pirmininkė Birutė Daugėlienė, šis atvejis ją pritrenkė ir pašiurpino: „Motina paprašė vieno bičiulio palikti dukrą kitam draugui, kuris yra vedęs ir turi vaikų. Jis nusprendė paaugle pasinaudoti, kol žmona išvykusi. O kai žmona grįžo, mergaitei liepė dingti. Normaliam žmogui tai nesuvokiama“.
Anot pašnekovės, pavyko gauti neatsakingos motinos mobilųjį telefoną, tačiau moteris pradėjo mėtyti pėdas. Todėl greičiausiai bus kreiptasi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo vienturtei dukrai. Mergaitė sulaukė psichologinės pagalbos, ją sutiko pagloboti svetima šeima.
Dirbti ar mokytis į užsienį išvykstantys gyventojai savo atžalas paprastai palieka seneliams, mat daugiausia tai yra išsituokę tėvai, o ryšys su antruoju gimdytoju neretai būna nutrūkęs. Net kai svetur dirbantis tėtis ar mama dingsta lyg į vandenį, specialistams dažnai nepavyksta rasti buvusio jo sutuoktinio.
Pagal galiojančius įstatymus išvykdami tėvai turi nurodyti, kas skiriamas laikinu jų vaiko ar vaikų globėju – močiutė, senelis, kitas giminaitis, bičiulis. Šiems žmonėms nemokama speciali pašalpa už globą, tačiau jie tampa mažųjų atstovais, jei reikia tvarkyti reikalus valdžios institucijose ir kitais atvejais.
Nemažėjant emigracijos bangai, vaikų, kuriems tėvus atstoja giminaičiai ar pažįstami asmenys, daugėja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pernai gruodžio pabaigoje laikina globa buvo nustatyta 916 vaikų, kurių tėvai yra išvykę į užsienį. Metais anksčiau tokių nepilnamečių buvo 343.
Tarp jų šiek tiek daugiau berniukų, beveik trečdalis – 10-14 metų, tačiau kitiems paliekami ir mažyliai iki trejų metukų (praėjusių metų duomenimis – 99), ir ikimokyklinio amžiaus vaikai (171). Daugumos iš jų tėvai išvykę į Didžiąją Britaniją.
Tėvus pakeičia ir vyresni broliai ar sesės
Tai tėra statistika apie vaikus, kurių tėvai sutvarkė globos dokumentus. Daugybės nepilnamečių gimdytojai jokios valstybės institucijos neinformuoja išvykstantys ir laikinai paliekantys savo atžalas kitų žmonių globoje.
Didelė dalis išeivių, plušėdami svetur, bando užtikrinti geresnį gyvenimą sau ir savo vaikams, siunčia uždirbamus pinigus namo ir nuolat bendrauja telefonu, elektroniniu paštu ar „Skype“, patys reguliariai parvyksta. Tačiau kai kurie visiškai pamiršta turintys vaikų, su atžalomis susisiekia kartą kitą per metus arba keletui metų visai dingsta iš akiračio.
Apie tokius atvejus vaiko teisių apsaugos skyriams praneša močiutės, prižiūrinčios paliktus vaikus ir nebežinančios, kur yra sūnūs ar dukros, kaimynai, mokytojai Gavę telefoną ar adresą specialistai pradeda ieškoti tėvų, nors skambučiai į užsienį nemažai kainuoja. Sužinoję, kad neatliko tam tikros pareigos, šie paprastai sutvarko dokumentus ir paskiria vaikų atstovus.
Tačiau ne vienas tėvas palikdamas Lietuvą užtrenkia duris į praeitį ir pamiršta savo vaikus. Geriausiu atveju tokie tėčiai ir mamos retkarčiais paskambina, tačiau pasitaiko, kad nepilnamečiai gimdytojų balsų negirdi kelerius metus..
„Šie tėvai nesuvokia savo pareigų, būna abejingi savo atžaloms. Jiems vaikai yra našta, - kalbėjo B. Daugėlienė. – Kai pradedi rinkti medžiagą bylai, paaiškėja, kad ir gyvendami Lietuvoje šie žmonės nevykdė tėviškų pareigų, nesuvokė savo atsakomybės. Kai kurie sako: kas čia tokio? Viena motina vyresniam vaikui paliko prižiūrėti kelis mažesnius. Aš kaip motina tokių dalykų nesuvokiu“.
Teismuose – dešimties šeimų likimai
Tokiais atvejais vaiko teisių apsaugos skyriai būna priversti kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Kaip DELFI sakė R. Šalaševičiūtė, teismuose nagrinėjamos 10 tokių bylų. Anot kontrolierės, šiais atvejais tėvai piktybiškai neatsiliepė, nesirūpino savo vaikais, juos paliko asmenims, kurie nepilnamečiams neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų.
„Teismas prašomas apriboti teises į vaiką. Jei tėvai nepasitaiso, jis atiduodami įvaikinti. Tėvams svarbiau pinigai. Matyt, tai daugiausia išsituokę ir užsienyje naują gyvenimą pradėję žmonės, kurie vargiai grįš į Lietuvą ir kuriems palikti vaikai nereikalingi“, - kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
B. Daugėlienė prisiminė atvejį, kai mama, kuriai jau buvo apribota valdžia vaikui, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, pradėjo rūpintis 12-mečiu sūnumi, susitvarkė dokumentus ir išsivežė jį į užsienį.
Laikinai apribotos tėvų teisės nereiškia, kad išeiviai nebetenka vaikų. Tačiau jiems reikia nemažai pavargti, kad valdininkams įrodytų, jog nepamiršo atžalų, ketina jais rūpintis, gali užtikrinti jiems pakankamas gyvenimo sąlygas. Jei šie emigrantai vėl iškeliauja į užsienį ir išsiveža mažuosius, atitinkamos institucijos kitose šalyse prašomos atkreipti dėmesį į mažuosius atvykėlius ir pasirūpinti, kad tėvai vykdytų savo pareigas.
Anot B. Daugėlienės, giminaičiams ar pažįstamiems palikti nepilnamečiai nebūtinai išklysta iš doros kelio, pradeda prastai mokytis ar tampa gatvės vaikais. Tačiau juos užgriūna neigiami emociniai išgyvenimai. „Vaikui būna skaudu ir baisu. Jam ne pinigų reikia, o tėvų“, - apibendrino pašnekovė.
Be oficialių globėjų – šimtai mažųjų
Nerasdami tėvų savo jėgomis vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai kreipiasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Ši įstaiga ne tik kaupia duomenis apie išvykusius ar išeivių Lietuvoje paliktus vaikus, bet ir padeda ieškoti dingusių gimdytojų.
Anot tarnybos vyresniosios specialistės Danutės Krell, sužinojus, kad nerandamas tėvas ar mama, kreipiasi į atitinkamas institucijas kitose valstybėse ir prašo jų pagalbos.
Kovo 1 d. duomenimis, be įstatyminio atstovo buvo palikti 1453 vaikai, tačiau tai – ne galutinis skaičius. 15 miestų ar rajonų vaiko teisių apsaugos skyriai nurodė neturintys duomenų apie tokius vaikus, 12 nurodė, esą jų savivaldybėse vaikų be įstatyminio atstovo nėra.
Daugiausia vaikų, kurių tėvai nepaskyrė oficialaus globėjo, gyvena Klaipėdoje (248, bet čia daugiausia ir vaikų, turinčių įstatyminius atstovus – 71), Tauragės rajone (atitinkamai 137 ir 18), Alytuje (123 ir 43), Radviliškio rajone (104 ir 13).
Kaip teigiama Vaikų teisių kontrolieriaus tarnybos 2007 m. veiklos ataskaitoje, tėvai, būdami įstatyminiais vaiko atstovais, turi pareigą atstovauti ir ginti savo vaiko teises ir teisėtus interesus. Tačiau jiems išvykus, artimi giminaičiai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys neturi įgaliojimų atstovauti vaiką mokykloje, gydymo įstaigoje, teisėsaugos institucijose ir pan., priimti su vaikais susijusius sprendimus.