TS-LKD pirmininko pavaduotojais taip pat patvirtinti parlamentarai konservatoriai Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Povilas Jakučionis bei krikščionis demokratas Paulius Saudargas.

Jungtinės partijos Politikos komiteto pirmininku išrinktas buvęs ilgametis TS vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis, partijos vykdomuoju sekretoriumi – iki šiol TS šias pareigas ėjęs buvęs Seimo narys Arvydas Vidžiūnas.

TS-LKD žada būti pirmąja partija, perėjusia prie naujos partijos lyderio rinkimų tvarkos, kuomet partijos vadovas renkamas ne partijos atstovų suvažiavime, o visų partijos narių. Nauji jungtinės partijos pirmininko rinkimai vyks kitais metais.

Ir A. Kubilius, ir V. Stundys teigė neabejojantys, kad šis partijų susijungimas lems vieningos centro dešinės partijos sėkmę artėjančiuose Seimo rinkimuose šių metų rudenį.

„Manau, kad centro dešinės vienijimasis turėtų suteikti žmonėms galimybę pasirinkti aiškią galimybę dabartinei nomenklatūrinei valdžiai ir žmonės galės žymiai geriau pasirinkti tas permainas, kurias siūlome ir, manau, kad tai suteiks galimybę gauti daugiau pasitikėjimo balsų per rinkimus. Esu įsitikinęs kad centro dešinė būsimajame Seime bus gausiausiai atstovaujama politinė jėga ir tai leis mums formuoti valdančiąją koaliciją, jei reikės dar partnerių“, - žurnalistams šeštadienį sakė TS-LKD vadovas Seimo vicepirmininkas A. Kubilius.

V. Stundžio manymu, partijų susijungimas panaikins „dirbtinę visą laiką rinkimuose eskaluotą priešpriešą tarp konservatorių ir krikščionių demokratų.

„Mes gi visą laiką buvome kaip konkurentai ir mūsų ankstesnieji politiniai veikėjai šią temą sėkmingai eksplotavo. Konservatoriai buvo priešas numeris pirmas. Dabar rinkėjui bus daug lengviau apsispręsti“, – DELFI šeštadienį sakė V. Stundys.

A.Kubilius piešė optimistinį paveikslą

Partijų galutiniam susijungimui, dėl kurio derėtasi ir kuriam ruoštasi beveik metus, šeštadienį pritarė abiejų partijų suvažiavimai. Vėliau šeštadienį jungtinės TS-LKD partijos suvažiavime perrinkta nauja partijos vadovybė, taryba, patvirtinta nauja programa, įstatai, kiti dokumentai. Atnaujinta ir partijos simbolika – konservatorių kregždė Europos liaudies partijos simbolio – širdies fone.

Už jungimąsi su LKD šeštadienį balsavo 623, prieš 8, susilaikė 6 konservatorių partijos suvažiavimo delegatai.

Krikdemų gretose nepritariančiųjų susijungimui buvo kiek daugiau. LKD konferencijoje šeštadienį susijungimui su konservatoriais pritarė 211, nepritarė 41, susilaikė 3 delegatai.

„Mes – didesni už asmenines ambicijas, už tarpusavio pavydą, už konkurentų intrigas ir pastangas šiai dienai sutrukdyti. Mes didesni , nes didelė yra mūsų atsakomybė. (...) Jungiamės lyg ir grįždami atgal į pradžią, į Sąjūdžio metus. Jungiamės, nes tokio naujo sąjūdžio Lietuvai tikrai reikia“, – jungtinės partijos suvažiavime kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, partijų susijungimas – svarbus strateginis žingsnis, nes vienijasi ne tik partijų nariai, bet vienijamos ir ilgalaikei Lietuvos perspektyvai svarbios vertybės, žengtas žingsnis link europietiškos vieningosios centro dešinės kūrimo.

„(…) 15 metų jubiliejus yra gera proga patiems savęs paklausti – o kaip gyvensime ir ką pasieksime per sekančius 15 metų? Esu optimistas ir todėl esu įsitikinęs, kad tuo metu Lietuva jau bus tapusi tikra europietiškos gerovės valstybe ir pagal korupcijos mažumą Lietuvą lenks tik Danija ir Suomija. Visi lietuviai iš Airijos ir Britanijos bus sugrįžę atgal į Lietuvą, nes Lietuvoje bus gera gyventi kiekvienam, ne vien turtingiesiems, ir mes būsime tie, kurie Europoje labiausiai didžiuosis savo tėvyne. Lietuvos patriotai augins šeimose bent po tris vaikus ir taip pat, kaip ir dabar nesipils benzino „Lukoil“ degalinėse. Apie alkoholizmą Lietuvoje rašys tik Lietuvos istorijos vadovėliai, o Vilniaus universitetas bus įtrauktas į pasaulio geriausių universitetų šimtuką. Eurolygos finale kauniečiai įveiks vilniečius, bet Lietuvos krepšinio čempionais taps vilniečiai“, - svajojo A. Kubilius, pridurdamas, kad ši svajonė – pasiekiama.

TS-LKD vadovas ragino išsišluoti nuo korupcijos šiukšlių ir neleisti Lietuvai įkristi į gilią ekonominės krizės duobę.

Pasak europarlamentaro V. Landsbergio, ateina dar vienas Lietuvos išmėginimo metas.

„Dvi kadencijas trukęs kairiųjų populistų valdymas, klanų klanai valstybės administracijoje ir teisingumo struktūrose lėmė tai, kad gyventojų tarpe yra daug nusivylimo, pagiežos ir abejingumo, o piliečių procentas net sumažėjęs. Tačiau mes nesame sumažėję nei skaičiumi, nei dvasia, nei atsakomybe. Priešingai – kuo didesni visuomenės nuosmukiai, kuo gilesni dvasinės ir korupcinės krizės reiškiniai valdančiuose sluoksniuose, tuo didesnė mūsų atsakomybė pasiekti piliečių sąmonę ir širdį, bei gauti mandatą, kad galėtume įtakoti Lietuvos gyvenimą naujojo kilimo kryptimi“, – sakė V. Landsbergis.

Jis pabrėžė, jog artimiausiu metu būtina šauki jungtinės TS-LKD partijos tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomos valstybės turto išpardavimo bei energetikos problemos.

Susivienijusių takoskyra – mokesčių politika

Paklaustas, ar krikščionys demokratai neištirps kaip politinė srovė susijungus su konservatoriais, TS-LKD vicepirmininkas Molėtų meras V. Stundys neigė tokią galimybę, minėdamas, jog jungtinės partijos programos krikščioniškųjų demokratijos nuostatų įgyvendinimu be kita ko atskirai rūpinsis partijoje veiksianti Krikščionių demokratų bendrija.

DELFI primena, jog iki šiol Tėvynės sąjungoje veikė parlamentarės Irenos Degutienės vadovauta Krikščionių demokratų frakcija. Po visų galutinių susijungimo procedūrų ši frakcija susijungs į naują darinį jungtinėje partijoje – Krikščionių demokratų bendriją.

V. Stundys pripažino, kad jungtinės partijos jautrioji vieta – mokesčių politika, nes šiuo klausimu krikščionys demokratai ir konservatoriai turi skirtingų nuostatų.

„Ji (mokesčių politika – DELFI) jungtinės partijos programoje apibrėžta nuosaikiai, kadangi yra iš tikrųjų tam tikros takoskyros ir skirtingi požiūriai dėl progresinių mokesčių. Krikdemai visoje Vakarų Europoje yra progresinių mokesčių diegėjai. Mes, įkurdami atskirą Krikščionių demokratų bendriją jungtinėje partijoje, turime galimybę ir juridinę teisę pareikšti tuos dalykus atskirai ir savitai. Tam tikra teisinė formulė rasta, kad nebūtų priešpriešos“, - žurnalistams sakė V. Stundys.

Konservatoriai yra prieš progresinių mokesčių įvedimą.

Paklaustas, kaip ši esminės takoskyros problema būtų sprendžiama kuriant Vyriausybės programą, V. Stundys teigė, jog „partija – gyvas organizmas ir diskusijos bus neišvengiamos“.

„Antra vertus, ir tų progresinių modelių yra labai daug. Be to., ir dabar veikianti Lietuvoje mokesčių sistema iš esmės turi progresinių mokesčių bruožų ir segmentų. Tai iš esmės labai nieko naujo nėra“, - sakė V. Stundys.

Susijungusias partijas dėkodamas už paramą šeštadienį pasveikino Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vardu konservatorius sveikino Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorius Ronaldas Pofalla, sveikinimą atsiuntė ir Estijos „Pro Patria“ („Už tėvynę“ – DELFI) partijos vadovas, ekspremjeras, Estijos parlamento narys Martas Laaras.

LKD Kaišiadorių skyrius neprisijungė

Šeštadienį išplatintame LKD Kaišiadorių skyriaus pranešime spaudai tvirtinama, kad skyrius nutarė nesijungti su konservatoriais. Skyriaus nariai nedalyvavo ir bendrame partijų suvažiavime.

Penktadienį LKD Kaišiadorių skyriaus konferencija nutarė nutraukti skyriaus veiklą ir jį paleisti.

Už šiuos sprendimus konferencijos dalyviai balsavo vienbalsiai.