Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad nei UAB „Dujotekana“, nei du jos vadovai nepateikė duomenų, kad išslaptintas stenogramas perdavė spaudai ar kitaip išviešino būtent A.Matulevičius. O teisinėje valstybėje, teismo nuomone, negali būti situacijos, kai be konkrečių faktų asmeniui būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to renkami tai patvirtinantys faktai.
Be to, teismas konstatavo, kad privataus kaltinimo bylų procesas nenumato galimybės juridiniam asmeniui (šiuo atveju – UAB „Dujotekana“) ginti pažeistus interesus tokiu būdu, tačiau bendrovė gali ginti galimai pažeistą dalykinę reputaciją civilinio proceso tvarka.
Apeliacinis teismas nutartyse dėl Rimando Stonio ir P. Vojeikos atstovų skundų nurodė, kad NSGK pirmininkas iš tiesų nėra nusikaltimo, už kurį prašoma kelti privataus kaltinimo bylas, subjektas, kadangi nėra jokių duomenų, kad Komiteto kaip kolegialaus organo išslaptintą medžiagą paviešino būtent jis. Kita vertus, nėra duomenų, kad medžiaga buvo sąmoningai paskelbta žiniasklaidoje NSGK pirmininko ar kurio nors kito Komiteto nario iniciatyva, o ne tapo jai pasiekiama dėl medžiagos viešo pobūdžio panaikinus slaptumo žymą.
Primename, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. metų lapkričio pradžioje atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš A. Matulevičių. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas grąžino Vilniaus apygardos teismui iš naujo spręsti UAB „Dujotekana“, R. Stonio ir P. Vojeikos skundų dėl privataus kaltinimo bylų proceso prie A. Matulevičių priėmimo klausimą, kadangi teismas netinkamais motyvais, nepagrįstai nustatęs aplinkybę, dėl kurios procesas iš viso negalimas, neįvertinęs Generalinės prokuratūros pozicijos dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.