Jei demokratijai iškiltų pavojus, 61 proc. lietuvių liktų pasyvūs

Lietuvos pilietinės visuomenės raida patiria rimtų sunkumų. Paaiškėjo, kad jeigu Lietuvai iškiltų rimta politinė problema (pavyzdžiui, būtų naikinama demokratinė santvarka), 61 proc. lietuvių liktų pasyvūs stebėtojai. Tik 6 proc. tokiu atveju imtųsi aktyvios veiklos problemai spręsti. Kas dešimtas imtųsi organizuoti veiklą, jei visuomenei kiltų rimta ekonominė problema (pavyzdžiui, valdžia gerokai padidintų pajamų mokestį gyventojams.

Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto ir visuomenės nuomonės tyrimų centro „TNS Gallup“ atliktas visuomenės pilietiškumo tyrimas „Lietuvos pilietinės galios indeksas - 2007“. Vadovaujantis tyrimu, praėjusiais metais Lietuvos Pilietinės galios indeksas tesiekė 33,9 balų iš 100 galimų.

Atliekant visuomenės tyrimą aiškintasi, ar esame pilietiškai aktyvūs, kas mus paskatintų veikti, ar jaučiamės turį įtakos savo valstybėje, kas slopina pilietiškumą. Tyrimas parodė, kad net 40 proc. lietuvių per pastaruosius metus nėra dalyvavę jokioje pilietinėje veikloje. Visuomeninių organizacijų veikloje, demonstracijose, piketuose, streikuose dalyvavo mažiau nei 1 iš 10 gyventojų.

Labiausiai pilietinį aktyvumą paskatintų vietinės reikšmės problema (pvz., sąvartyno įrengimas šalia namų). Iškilus tokiai problemai, 27 proc. gyventojų imtųsi aktyvios pilietinės veiklos. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) mano neturį jokios įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus. 10 balų skalėje savo asmeninę įtaką valstybėje lietuviai vertino 2,3 balo, kitų eilinių piliečių – 2,9 balo. Lietuvių įsitikinimu, daugiausia galios turi Seimo nariai (8,3 balo), valdininkai (7,7 balo) ir Prezidentas (7,3 balo).

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų pilietiškumą gerokai slopino baimė – visuomenėja vyrauja baimė nukentėti nuo galimos pilietinės veiklos. 63 proc. apklaustųjų mano, kad pilietiškai aktyvūs žmonės gali sulaukti grasinimų susidoroti, 62 proc. – surasti darbą, 59 proc. bijo būti viešai užsipuolami ir šmeižiami, 62 proc. baiminasi aplinkinių apkaltinimo savanaudiškumu.

„TNS Gallup“ ekspertas dr. Mindaugas Degutis, komentuodamas šį rodiklį, pasitelkė apie algas vokeliuose prabilusios Dalios Budrevičienės pavyzdį. Pasak jo, moteriai būtų buvę daug lengviau, jei skandalo metu jai paramą būtų išreiškę aukščiausi šalies vadovai.

Tyrimas vykdytas lapkritį visoje Lietuvoje apklausiant 990 15-74 metų Lietuvos gyventojų. Tyrimo rezultatų maksimali statistinė paklaida – 3,1 proc. Tyrimas - visuomenės nuomonės tyrimų centro „TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės instituto pradėtas ilgalaikis tyrimų projektas, kuriuo kasmet bus nustatomas ir skelbiamas visuomenės pilietinės galios indeksas. Šis indeksas parodys, kaip kinta visuomenės pilietinės galios: ar jos auga žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant politiniam susvetimėjimui.

Pilietinės galios indekso tyrimo metodiką parengė ir tyrimą atliko „TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės instituto ekspertai – dr. Mindaugas Degutis, dr. Ainė Ramonaitė ir dr. Rūta Žiliukaitė.