Be to, nemaža dalis komiteto narių sutiko su ministro Petro Vaitiekūno nuomone, kad racionaliau būtų pirmiausia siekti moralinės žalos atlyginimo ir okupacijos fakto pripažinimo. Mat iki šiol, siekiant materialinės kompensacijos, esą nenuveikta nieko. „Tiesą sakant, net su minusu“, - pripažino ministras.
Moralinė kompensacija – pirmiau už pinigus
Penktadienį URK svarstė grupės Seimo narių, daugiausia konservatorių, pateiktą nutarimo projektą, kuriuo raginama įpareigoti Vyriausybę iki pavasario parengti žalos Lietuvai atlyginimo problemos sprendimo strategiją ir sudaryti konkrečių veiksmų planą. Be to, pasiūlyta Vyriausybei bent kartą per Seimo sesiją informuoti parlamentą apie šios problemos sprendimo eigą ir rezultatus.
Posėdyje įsiplieskė diskusija ne tik dėl projekto, bet ir kokios konkrečiai žalos – moralinės ar materialinės – atlyginimo siekti bei kaip spręsti šį klausimą – Seimo pareiškimais ar tyliu diplomatų darbu.
Vienas iš projekto iniciatorių Tėvynės sąjungos frakcijos narys Antanas Stasiškis aiškino, kad dabar žalos okupacijos atlyginimo klausimas yra nesprendžiamas ir tarytum primirštas.
Tačiau jis sutiko su Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariu Henriku Žukausku, kad dabar reikėtų akcentuoti moralinę, o ne materialinę žalą, siekti okupacijos fakto pripažinimo. Anot pastarojo, taip būtų išvengta „kivirčų, žaižaravimų ir neaiškumų“.
URK pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis savo ruožtu ragino „įstatyti klausimo sprendimą į rėmus, kad viskas netaptų proginiu ar neproginiu dokumentų priėmimu“. Tuo metu komiteto vadovas socdemas Justinas Karosas pakartojo siūlymą okupacijos žalos atlyginimo klausimą kelti Europos Parlamente.
Jo narys konservatorius Vytautas Landsbergis šią savaitę DELFI sakė, kad būtų prasminga pradėti reikalauti kompensacijų už konkrečius objektus ar nacionalizuotas pinigų sumas. Tokiai nuomonei pritarė ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė – esą būtų galima reikalauti grąžinti „Vnešekonombank“ laikytus gyventojų indėlius.
Nutarimas – priešams?
URK posėdyje dalyvavęs P. Vaitiekūnas pabrėžė, kad okupacijos žalos atlyginimo klausimas užima svarbią vietą Lietuvos užsienio politikoje, tačiau Maskva iki šiol atmeta bet kokius siūlymus derėtis ir įtraukti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimą į dvišalių santykių darbotvarkę.
Todėl ministras ragino keisti taktiką ir nuo vienašalių pareiškimų, kurie niekur nenuveda, pereiti prie prie kitokios strategijos. Remdamasis gyventojų apklausos rezultatais, jis siūlė pradėti nuo moralinių dalykų, bendro požiūrio į istoriją. URM užsakymu atlikto tyrimo metu moralinę, o ne materialinę žalą akcentavo jaunesni ir labiau išsilavinę žmonės.
„Rusija nėra Sovietų Sąjunga, ji atsakinga, bet ne kalta. Nereikia pasiduoti provokacijoms, - anksčiau išsakytas mintis kartojo P. Vaitiekūnas. – Ministerijoje yra planas, strategija buvo nurodyta dar įstatyme. Plano detales aš galiu paaiškinti kiekvienam komiteto nariui atskirai. Komitete dengiamasi kolektyvine atsakomybe, todėl viskas išplaukia. Arba galima visas naujas idėjas paskelbti viešai: štai mūsų planas“.
Į tai A. Ažubalis replikavo: „Seimo nariai nėra nykštukai, o jūs nesate Kalėdų senelis, kad eitume pas jus klausytis“.
URK nariai ir ministras susiginčijo, ar apskritai reikia priimti konservatorių siūlomą Seimo nutarimo projektą. Pasak A. Ažubalio, šis dokumentas būtų priminimas, kad būtina vykdyti įstatymą. „Kam reikia? – klausė P. Vaitiekūnas. – Jūs priešams priiminėkite. Mes nerekomenduojame priimti dokumento“.
Anot J. Karoso, pareiškimai, nutarimai ir rezoliucijos yra daužymas kakta į sieną. „Ne kakta į sieną, o savų daužymas“, - paaiškino P. Vaitiekūnas, vėliau pridūrė, kad taip, be kita ko, skaldoma visuomenė.
URK pirmininkas taip pat priminė reakciją į prezidento Valdo Adamkaus žodžius apie būtinybę siekti okupacijos žalos atlyginimo. Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Leonidas Sluckis įspėjo, jog apie materialinę kompensaciją „negali būti net kalbos“, o prezidento pareiškimą pavadino šizofrenija.
„Kaip matome, reakcija buvo nekorektiška. Yra aiškus signalas. Bet gali būti kaip toje pasakoje, kai piemuo vis šaukė, kad vilkas puola avis, o kai iš tiesų užpuolė, niekas negelbėjo“, - nuo dar vieno nutarimo ragino susilaikyti J. Karosas.
„Tuoj prieisime iki to, kad pasikeis valstybės pozicija, - apgailestavo E. Zingeris. - Jei rusai pamanys, kad traukiamės iš savo pozicijos, bus katastrofiškos pasekmės“.
Nori išvengti viešos diskusijos
Galiausiai URK nariai sutiko, kad ministerija artimiausiu metu jiems uždarame posėdyje pristatytų strategiją, kaip siekti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo.
Parlamentarai kol kas nepareiškė nuomonės dėl konservatorių siūlomo nutarimo. Tiek pritarimas, tiek nepritarimas leistų projektą jau dabar svarstyti Seimo posėdyje, o tuomet esą vėl kiltų karštos diskusijos.
„Yra dalykų, kurias pagal kompetenciją turi dirbti atitinkamos institucijos. Statute numatyta, kad ministrą visada pasikviesti ir paklausti. O jei projektas nukeliaus į posėdį, dvi dienas virs diskusijos, Egidijus Klumbys (Liberaldemokratų frakcijos narys – DELFI) ant bačkos užlips. Tokie dalykai prasidės, kad olialia... Rusai sienas uždarys“, - įspėjo H. Žukauskas, paraginęs nepritarti projektui.
A. Stasiškis taip pat pripažino, kad prieš artėjančius Seimo rinkimus galima tikėtis įvairių pareiškimų. „Dabar prasidėjo – atsiprašau moterų už žodį – rujos metas, galima laukti visokių dalykų“, - komiteto posėdyje kalbėjo jis.
„Ruja“ – blogas žodis, bet nerštas būtų geras“, - atitarė H. Žukauskas.
Dar 2000 metais Seimas priėmė įstatymą ir įpareigojo Vyriausybę sudaryti derybų su Rusijos Federacija delegaciją, patikslinti ir užbaigti SSRS okupacijos žalos skaičiavimus, apie tai informuoti Jungtines Tautas, Europos Tarybą, Europos Sąjungą, visas kitas tarptautines organizacijas ir siekti jų paramos šiuo klausimu.