Nuo 1996 m. rinktinės vyriausiojo trenerio Vydo Gedvilo asistentu dirbęs A.Paulauskas sakė nusprendęs pasitraukti, nes baigėsi olimpinis ciklas. Pasak jo, kažkas kitas turi bandyti burti rinktinę ir rengtis kitam olimpiniam ciklui. Apie tai treneris sakė galvojęs jau anksčiau, kalbėjęs su rinktinės krepšininkėmis.
Strategas sakė, kad per 12 metų rinktinėje pasiekta ir įspūdingų pergalių, ir neįspūdingų pralaimėjimų. Jam įsimintiniausias auksinis triumfas 1997 m. Europos pirmenybėse. Kaip skaudžiausius pralaimėjimus jis įvardijo 1999 m. pusfinalio varžybas Europos čempionate, kai rinktinė, pusfinalyje pralaimėjusi Slovakijai, prarado šansus žaisti Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.
Ne ką skaudesnis ir šiųmetis pralaimėjimas Čekijai, užkirtęs kelią kovoti dėl kelialapio į Pekino olimpines žaidynes. A. Paulauskas sakė manąs, kad jei į čempionatą komanda būtų vykusi pilnos sudėties, o ne išretinta traumų, Lietuva tikrai būtų užėmusi prizinę vietą.
Paklaustas, kas galėtų jį pakeisti poste, A. Paulauskas įvardijo savo asistentą Alfredą Vainauską. Jis, pasak A. Paulausko, gerai pažįsta Europos ir pasaulio moterų krepšinį, nes 4 metus virė rinktinės virtuvėje. Jis pabrėžė, kad tai tėra jo asmeninė nuomonė – LKF turi parinkti žmones, dirbsiančius su rinktine.
„Viskas, kas vadinasi „Teo“, - sakė A. Paulauskas, paklaustas, ką veiks toliau. Pasak jo, klubą treniruoti lengviau – jei žaidėja patiria traumą, tuoj pat atvežama nauja krepšininkė, tuo tarpu rinktinėje tai neįmanoma.
2005 m. A. Paulausko treniruojama rinktinė užėmė 4 vietą Europos čempionate, 2006 m. pasaulio pirmenybėse Brazilijoje 6 vietą. 2007 m. Senojo žemyno pirmenybėse komanda liko 6-ta.
