Anot jos, EŽTT jau yra paskyręs teisėjų kolegiją, kuri turės spręsti, ar R.Pakso keliamas klausimas nagrinėtinas šiame teisme. „Bet vargu, ar dėl to bus apsispręsta šiemet ar netgi kitų metų pradžioje, nes eilėje dar laukia daugybė kitų anksčiau teismą pasiekusių bylų“, – aiškino pareigūnė. Ji tvirtino netikinti, kad R.Pakso byla „aplenks“ kitas.
„Mes kol kas neturime žinių, kada bus apsispręsta dėl tos bylos priimtinumo EŽTT. Ir horizontuose nematyti, kad sprendimas dėl to jau priartėtų“, – sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė teisme.
Abejojo, ar kitąmet suspės
Tik po to, jei EŽTT nuspręs, kad byla yra jam priimtina, bus pradėta ruoštis viešam posėdžiui, kuriame įvyks bylos nagrinėjimas. „Praeis dar kažkiek laiko, kol klausimas bus išnagrinėtas viešame posėdyje. Paskui prireiks dar laiko, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas“, – pasakojo E.Baltutytė.
Visas šis procesas užima ne vieną mėnesį ar net metus. Pavyzdžiui, pagarsėjusi byla, kurioje lytį pakeisti panūdusi moteris apskundė Lietuvą, nagrinėta beveik dvejus metus. „Po to, kai byla buvo priimta nagrinėti, viešasis posėdis, kuriame nagrinėjimas įvyko, buvo surengtas praėjus beveik metams. Paskui dar kelis mėnesius laukėme verdikto“, – sakė pareigūnė.
E.Baltutytė abejojo, ar kitąmet R.Pakso bylą bus suspėta ir išnagrinėti, ir pateikti išvadą dėl jos.
Skundžiasi dėl išaiškinimo
EŽTT Lietuvos Vyriausybės jau yra paprašęs pareikšti nuomonę dėl R.Pakso bylos priimtinumo. „Mes argumentuotai parašėme, kad, Vyriausybės nuomone, ši byla neturėtų būti svarstoma teisme“, – tvirtino E.Baltutytė. „Bet ar į šią nuomonę bus atsižvelgta, sunku pasakyti“, – pridūrė ji.
R.Paksas Strasbūro teismui skundžiasi, kad jam esą neteisėtai uždrausta kandidatuoti į Seimą ir į Prezidento postą. Tuo, anot nušalintojo Prezidento, apribojamos jo pilietinės ir politinės teisės, garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijos.
Lietuvos Vyriausybė EŽTT paaiškino, kad R.Paksui nustatyti konstituciniai apribojimai siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti valstybei. Taip, pasak Vyriausybės, padaryta dėl Konstitucinio teismo (KT) pateikto galiojančios Lietuvos Konstitucijos išaiškinimo, jog asmuo, sulaužęs valstybei duotą priesaiką ir dėl to pašalintas iš pareigų, niekada nebegali tapti pareigūnu, turinčiu prisiekti.
R.Paksas Prezidento pareigų neteko 2004 metų balandžio 6 dieną po Seime įvykdytos apkaltos, kurios metu pripažinta, kad jis pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaką. Tų pačių metų gegužę KT paskelbė išvadą, kad pagal Konstituciją nebegalima priesaiką sulaužiusiam asmeniui leisti užimti tų pareigų, kurias pradedant eiti privalu prisiekti.
Sprendimas nieko nepakeis
R.Paksas įsitikinęs, kad laimės bylą Strasbūre, o palankus EŽTT jam vėl atvers kelią į didžiąją politiką. „Tikiuosi, teismas padės atkurti teisingumą. Kita vertus, jeigu sprendimas mums bus teigiamas, beveik neabejoju, kad Lietuvoje bus stengiamasi vilkinti jo įgyvendinimą ir bent jau 2008 metų Seimo rinkimuose man neleisti dalyvauti“, – teigė R.Paksas.
Tačiau teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad netgi teigiamas EŽTT sprendimas R.Pakso byloje neatvers jam kelio sugrįžti į Seimą ar Prezidento postą. „Strasbūro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir konstitucinės doktrinos“, – sakė buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Jis vengė spėti, koks gali būti EŽTT sprendimas šioje byloje, tačiau atkreipė dėmesį, kad gali būti priimta ir Lietuvos konstitucinę doktriną atitinkanti nutartis.
Pasak ekspertų, Strasbūrui priėmus R.Paksui naudingą sprendimą, Lietuvai gali būti paskirta bauda ir ji įpareigota pakeisti įstatymus pagal EŽTT nutartį. Tačiau Seimui taip padarius KT vėl gali paskelbti tuos įstatymus nekonstituciniais ir jie vėl negalios bei neatvers kelio R.Paksui į Seimą ar Prezidento postą.
Tokiu atveju su R.Paksu gali būti pasielgta taip, kaip su L., kuri laimėjo prieš Lietuvą lyties pakeitimo bylą. Lietuva nusprendė bent kol kas nekeisti įstatymų šioje srityje, nors EŽTT įpareigojo ją tai padaryti, ir išmokėti šimtatūkstantinę kompensaciją L.