Pasak jo, per liūtis daugiausia javų išguldyta Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių rajonuose, nukentėjo ir kai kurių Suvalkijos ūkininkų pasėliai. „Jei nebeužeis ilgalaikiai lietūs, net ir išguldytų javų grūdai bus nukulti ir bendras nuostolis nebus didelis“, – mano ūkininkas.
Mūsų šalyje tikimasi sulaukti geresnio grūdų derliaus nei pernai. Augintojai sako, kad grūdų užteks ir vartotojams, ir bioenergetikai, ir eksportui.
Kainos auga
Net ir suprastėjus grūdų kokybei, šiais metais Lietuvos ūkininkai neturėtų nukentėti. „Pasaulyje ir Europoje pastebima kainų kilimo tendencija. Maistinių ir pašarinių grūdų kainos beveik susilygino. Žinoma, tie, kurie išaugins labai aukštos kokybės maistinių grūdų, uždirbs daug, tačiau ir už pašarinius bus galima gauti labai gerą kainą“, – įsitikinęs A.Macijauskas. Jis prognozuoja, kad už geros kokybės maistinių grūdų toną šį sezoną bus mokama daugiau nei 200 eurų (apie 700 litų).
Jo teigimu, grūdų kainos pradėjo didėti dar pernai. „Nors kasmet grūdų užauginama vis daugiau, tačiau jų paklausa didėja sparčiau. Ją lemia ir visame pasaulyje augančios biokuro gamybos apimtys. Šiais metais pirmąkart nuo 1997-ųjų grūdų paklausa didesnė už pasiūlą, o ilgalaikės prognozės rodo, kad grūdų paklausa ir kainų kilimo tendencija išliks“, – pasakojo A.Macijauskas.
Lietuvos grūdų supirkėjų teigimu, kainas lems rinka, grūdų poreikis ir kokybė. Orientacinė grūdų supirkimo kaina – 500–600 litų už toną. Jei grūdų kokybė bus labai prasta, kainos mažės.
Brangina orai
Kaip ant mielių grūdų ir rapsų kainos ėmė kilti po birželį Vakarų Europą užklupusių liūčių. Tuo metu kai kuriuos pietinius rajonus – Balkanų šalis, Ispaniją, Italiją, Pietų Prancūziją – nuniokojo sausra. Minėtos šalys šiais metais mažiau grūdų eksportuos, o kai kurios bus priverstos daugiau importuoti.
Šalyse, kuriose javai jau nupjauti – Italijoje, Portugalijoje, derlius gana prastas. Panašios prognozės girdimos ir Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje.
„Lietuvoje tiek grūdų, tiek rapsų derlius bus perteklinis, žemdirbiai užaugins daugiau nei reikės vidaus rinkai, todėl produkciją bus galima eksportuoti. Užsienio biržose grūdų ir rapsų kainos gana aukštos, tačiau eksportuodami ūkininkai patiria papildomų išlaidų, kurių neturėtų parduodami produkciją šalies viduje“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas.
Už rapsus – ES išmokos
Rapsų kainos pradėjo augti dar pernai ankstyvą rudenį. Pernai už toną rapsų buvo galima gauti 850–880 litų, 2005 m. – 750–780 litų už toną. Dabar rapsų kaina biržoje – jau apie 1000 litų, atmetus eksporto išlaidas, šiuo metu reali kaina – 880–950 litų už toną. Tarptautinės biržos prognozuoja, kad rapsų kaina iki kitų metų gegužės išaugs dar bent 5 proc.
Šie metai pirmieji, kai rapsų augintojai gaus išmokas iš Europos Sąjungos (ES). Už vieną hektarą rapsų bus mokama 45 eurų (apie 155 litų) išmoka. Jei rapsai auginami biokurui – dar mokama papildoma išmoka. „Agrovaldymo grupės“ teigimu, įskaitant visas išmokas ir dabartines rapsų kainas, už toną rapsų ūkininkų pajamos gali siekti apie 1300 litų.
Pirkėjai nenudžiugs
Prastas oras sužlugdė vartotojų viltis šiemet už daržoves mokėti mažiau. Statistikos departamentas informavo, kad nuo 2006 m. birželio iki 2007 m. birželio žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 25,9 proc., tai lėmė net 43 proc. brangiau superkami augalininkystės produktai.
Nuo gegužės iki birželio pabaigos morkų ir kopūstų kainos išaugo beveik 60 proc., bulvių ir pomidorų – apie 20 proc., svogūnų – 14 proc.
