Antradienį Vilniaus universitete surengtoje spaudos konferencijoje akademikas palaikė idėją siekti, kad šiai aukštajai mokyklai būtų suteiktas Nacionalinio universiteto statusas, pabrėždamas, kad lygiava, kurios aukštasis mokslas neatsikrato jau 17 metų, menkina universiteto kaip tokio prestižą.

„Dabar labai natūralu, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos universitete studijuoja žmonės, kurie gyvena arčiau, Šiaulių universitete - kuriems ten arčiau, o diplomai yra lygiai tokie patys kaip Vilniaus, kitų universitetų. Kitaip tariant, socialistinė lygiava išlieka ir mes šitaip žlugdom Lietuvos aukštąjį mokslą“, - sakė A.Šliogeris.

Akademiko įsitikinimu, vienintelė išeitis - konkurencija, kuri atsiranda tuomet, kai universitetuose skiriasi dėstytojų atlyginimai ir studentų atranka.

„Gal su manimi nesutiktų kiti mano kolegos, tačiau manau, kad Vilniaus universitetas turėtų pats atsirinkti sau studentus, o ne palikti tai iracionaliai savieigai“, - sakė filosofas, dabartinę bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kai prašymuose galima surašyti po 20 studijų programų, vadindamas absurdų absurdu.

„Šitaip užsitikrinama, kad jis vis viena kur nors pateks. Tačiau su dauguma tų, kurie priimami tik į šeštą specialybę daryk ką nori, stovėk ant blakstienų, būk Nobelio premijos laureatas, šitokiam žmogui nieko nepadarysi“, - sakė Vilniaus universiteto profesorius.

Pasigenda individualaus darbo

Priminęs, kitų šalių patirtį skirstyti universitetus į elitinius ir liaudies, A.Šliogeris pateikė konkretų pavyzdį - Columbia universitetą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurį lanko apie 60 tūkst. studentų.

„Atsiprašau, mano supratimu tai nėra joks universitetas, o kadrų kalvė ar dar kaip nepavadintum“, - konstatavo A.Šliogeris.

Filosofo nuomone, elitiniame universitete, kuriam jis priskirtų ir Vilniaus Alma Mater, turėtų studijuoti daugiausia 10 tūkst. studentų, kad kiekvienas profesorius su kiekvienu galėtų dirbti individualiai.

„Dabar profesorius skaito paskaitą 300 žmonių auditorijai. Jūs pagalvokite, ką tai reiškia! Norint pasiekti tikrą studijų kokybę, grupėje turėtų būti 10, daugiausia 15 žmonių“, - įsitikinęs filosofas.

Pasak jo, dabar aukštojo mokslo sąvoka Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje yra visiškai sukompromituota, tačiau iš tiesų „universitetas – ne tik kontora, kuri gamina žinių mašinas“.

Išsilavinimas – ne tas pats, kas žinios ir dabartinė situacija Lietuvoje akivaizdžiai tą rodo. Mano nuomone, mes turime puikių žiniukų, rankų ir galvos specialistų, tačiau šiuo metu Lietuvai katastrofiškai trūksta išsilavinusių žmonių. Ir jeigu nebus aiškiai pasakoma, kad yra elitiniai ir liaudies universitetai, mes tų išsilavinusių žmonių neturėsime, katastrofiškai augs emigracija, sklandys mitai, apie tai, kad Lietuvoje išvis nėra aukštojo mokslo, čia viskas blogai, sugriuvę, veikia profesorių mafijos, aukštosiose mokyklose imami kyšiai“, - prognozavo filosofas.