Prieš balsavo Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Julius Veselka ir Petras Gražulis, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Egidijus Klumbys ir Tėvynės Sąjungos frakcijos narys Rytas Kupčinskas.
Daugiausiai iš susilaikiusiųjų buvo Tėvynės Sąjungos frakcijos narių - Povilas Jakučionis, Saulius Pečeliūnas, Jurgis Razma, Liudvikas Sabutis, Kazys Starkevičius.
Balsuojant dėl šio įstatymo susilaikė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vidmantas Žiemelis, Naujosios sąjungos narė Nijolė Steiblienė, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Rimantas Smetona.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje imamasi tokio dydžio projekto ir tai pirmasis atvejis, kai tokiame projekte dalyvauja privataus kapitalo bendrovė.
Pristatydama įstatymo projektą Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė ragino nedelsti dėl šio įstatymo priėmimo, nes jo priėmimus esą turėtų paskatinti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybas ir sudarytų galimybę pradėti iš naujo derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo.
Jai po balsavimo antrino ir premjeras Gedminas Kirkilas, anksčiau ypač griežtai pasisakęs prieš tokias idėjas.
Vieninteliai prieš šį įstatymą pasisakė Mišrios Seimo narių grupės atstovai Julius Veselka ir Petras Gražulis.
„Visi Seimo nariai, kaip vandens į burną prisisėmę balsuoja už šį įstatymą. Tai yra ne amžiaus, o amžių afera", – piktinosi P. Gražulis.
J. Razma suabejojo projekto skaidrumu
Po to kai Seimas nepritarė nė vienai iš maždaug dvidešimties siūlytų Tėvynės Sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos pataisų, šis tvirtino suabejojęs projekto skaidrumu. Jis tvirtina stebėdamas kaip buvo balsuojama dėl jo teiktų pataisų susidaręs įspūdį, kad „Vyriausybėje gali būti perdėtai proteguojami VST savininkų interesai".
Jis to įrodymu pateikia atmestą pataisą, kad visos RST akcijos, priklausančios valstybei, būtų investuojamos.
„Aš tikrai turėjau pagrindo susilaikyti, kai buvo atmestos visos mano teiktos svarbios pataisos, jeigu vengiama numatyti, kad svarbiausias susitarimas dėl nacionalinio investuotojo būtų tvirtinamas Seime, aš turiu pagrindo manyti, kad Vyriausybė kažką neskaidraus yra sumaniusi. Šiaip Vyriausybei būtų patogiau atsakomybę permesti Seimui", – DELFI sakė J. Razma.
Be to, anot Seimo nario, iš pradžių nebuvo diskutuojama apie galimus AE statytojo modelius, o iškart buvo nagrinėjami modeliai susiję su „Lietuvos energija".
„Kitokie statytojo variantai apskritai nebuvo aptarti, pavyzdžiui išleidžiant specialius valstybės lakštus ir taip sutelkiant paprastų žmonių pinigus šiam reikalui ar kitaip organizuojant statytoją. Čia iškart buvo paskelbtas tas „trigalvis slibinas", na o aš pagal vardą kaip šv. Jurgis bandžiau slibiną sutramdyti, bet, kaip matote, man ne visai pavyko ", – aiškino J. Razma.
G. Kirkilas tiki projekto nauda
„Aš manau, kad tai nutiko todėl, kad mes labai daug dirbome su visomis frakcijomis, siekdami įtikinti juos, be to, tai nutiko todėl, kad nepaisant įvairių priekaištų ir įtarimų dėl galimo neskaidrumo, vis tik įstatymas buvo kuriamas atvirai', – apie tai, kad beveik vienbalsiai buvo pritarta daug aistrų sukėlusiam projektui, sakė G. Kirkilas.
Premjeras neabejojo, kad nesvarbu, koks nacionalinio investuotojo kūrimo modelis būtų kuriamas, jis vis tiek sulauktų daug kritikos.
„Aš manau, kad didžiausia nauda mums visiems yra tai, kad mes išsaugojome atominę energetiką. Iš esmės šiuo sprendimu valstybė atgal perėmė VST kontrolę, ne visą. Pirmą kartą mes konsoliduojame privatų ir valstybinį kapitalą, jei šios nacionalinio investuotojo vertė augs, tai piliečiai iš to laimės, todėl aš nematau čia jokios žalos (dėl privataus kapitalo dalyvavimo – DELFI)", – sakė premjeras.
G. Kirkilas tvirtino, kad nėra tokių projektų, kurie tenkintų visus, be to, šis projektas yra tiesioginis konkurentas kitų rūšių energetikai, kuri neteks galimų pelnų, todėl ši esą ir kritikuoja naująją atominę jėgainę.
Jis sako nematantis galimybių, kad šis projektas galėtų žlugti.
Planuojama, kad „trigalvis slibinas" turėtų būti sukurtas iki šių metų pabaigos, premjeras mano, kad galbūt net spalį.
Šį įstatymo projektą kritikavę ekonomistai, aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos, kai kurie Seimo nariai vertino jį kaip pernelyg skubiai parengtą ir pateiktą viešai jo nepristačius ir neaptarus su visuomene visų galimų variantų ir finansavimo schemų. Daugiausiai abejojama dėl būtent tokio nacionalinio investuotojo modelio, kuriame dalyvauja ir privatus kapitalas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatyme numatytas nacionalinio investuotojo kapitalo didinimas gali diskriminuoti kitus galimus investuotojus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paliekama erdvės korupcijai numatant naujos IAE projektą įgyvendinančios bendrovės steigimą ir valdymą.
Tuo tarpu įstatymo rengėjai tvirtina, kad saugiklių įstatyme yra pakankamai, o kritikai tiesiog siekia sužlugdyti jėgainės statybas.
Balandžio pradžioje Vyriausybės teiktas įstatymo projektas Seime iš esmės nepasikeitė, iš beveik šimto teiktų pataisų pritarta mažiau nei dešimčiai, o visos kitos įvertintos kaip perteklinės.
Daugiausiai Seimo nariai teikė pataisų dėl nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimo: ragino numatyti, kad valstybei šioje bendrovėje priklausytų daugiau nei 2/3, o ne daugiau nei pusė visų akcijų, taip pat siūlyta uždrausti kuriam nors akcininkui perduoti veto teisę, norėta numatyti, kad nacionalinio investuotojo bendrovėje Vyriausybė turėtų lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pagrindinės veiklos. Šioms visoms pataisoms nepritarta.
Nepritarta ir siūlymui steigiant nacionalinio investuotojo bendrovę investuoti visas RST akcijas.
Svarstant įstatymo projektą atmesta ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisa, kad Vyriausybė norėdama parduoti dalį jai priklausančių akcijų turi vadovautis ne tik galiojančiais įstatymais, bet ir jas parduoti asmenims, atitinkantiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Ketvirtadienio posėdyje pritarta vienintelei pataisai – Seimo vicepirmininko Andriaus Kubiliaus siūlymui, kad derybų dėl atominės jėgainės kai kurie etapai ir informacija apie Vyriausybės ir VST susitarimus būtų pateikta Vyriausybės interneto tinklalapyje.
Priimtame įstatyme numatyta, kad Lietuvai priklausys 34 proc. naujosios atominės elektrinės (AE) akcijų.
Greičiausiai Lietuvoje bus statoma maksimalaus galingumo – 3200 megavatų – jėgainė.
Naujos IAE statybos, išankstiniais skaičiavimais, kainuos per 22 mlrd. Lt, maždaug toks šiuo metu yra Lietuvos biudžetas. Lietuvos dalis naujoje jėgainėje turėtų sudaryti 7,5 mlrd. Lt.
Ankstesnės studijos duomenimis, naujo AE reaktoriaus statyba su visais paruošiamaisiais darbais užtruktų 9 metus ir 4 mėnesius, šiuo metu nuo pirminio plano jau atsiliekama. Tikimasi, kad naujoji elektrinė elektrą galės tiekti nuo 2015 metų.
Liepos 6 dieną Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai turėtų pasirašyta susitarimą statyti naująją atominę jėgainę Lietuvoje.
Šią savaitę kai kurios visuomenės informavimo priemonės paskelbė apie trijų Lietuvos partnerių šiame projekte premjerų laišką G. Kirkilui, kuriame esą buvo prašoma neskubėti priimant įstatymą ir susitikti su partneriais. Tačiau raginamas kai kurių Seimo narių premjeras teigė prisiimantis asmeninę atsakomybę, jei dėl šio įstatymo priėmimo prieš tai nesusitikus su strateginiais partneriais, derybos dėl atominės elektrinės statybų strigtų.
„NDX energija“ priklauso "Vilniaus prekybos" įmonių grupei, valdančiai ir mažmeninės prekybos centrų operatorių "Maxima LT".
