Tačiau išrinkto kandidato Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nesiryžo patvirtinti. Komitetą užplūdo nevyriausybinių organizacijų skundai, esą kandidato praeities veikla kelia įtarimų.

Opozicija po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos įžvelgia viešųjų ir privačių interesų konfliktą, teigdama, kad Z. Baubonis, dirbdamas Kultūros paveldo centre, siūlė tvarkyti abejotinos vertės piliakalnius ir kai kuriuos iš jų rekonstravo Z. Baubonio įkurta viešoji įstaiga.

Įtarimų kelia ir prieš dešimtmetį jo nusipirktas ir nelegaliai atstatytas Pilaitės dvaro malūnas.

„Jo pastatytas malūnas – tiek vėjinis, tiek vandens – yra, pagal Statybos įstatymą, yra naujas statinys ir jis turėjo būti įteisintas reikamais dokumentais. Tų dokumentų bandžiau atrasti savivaldybes tinklalapyje. Leidimo statyti neradau“ – teigė Janina Gadliauskienė, Alternatyvios paveldo komisijos narė.

Tačiau malūno savininko teigimu, jis turėjo visus reikiamus dokumentus ir plačiau komentuoti, ar nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nepanoro.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimu Z. Baubonio veiklą pavesta įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

„Visi žiūri į privačių interesų deklaracijas ir nori suprasti, kokios galimos grėsmes interesų konfliktui kilti. Komisija galbūt padės Seimui priimti sprendimą, atsižvelgdama į privačių interesų deklaracijų duomenis, parengti tam tikras rekomendacijas naujajam pirmininkui, kaip jam elgtis“, – teigė Remigijus Rekerta, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patarėjas.

Komitetas, susipažinęs su komisijos išvadomis, spręs, ar Z. Baubonį skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininku.