Neseniai Lietuvos valdžia vėl prabilo apie perspektyvas padauginti švenčių dienų. Vyriausybė, atsižvelgdama į Seimo narių pasiūlymus, nutarė, kad Tėvo dienai būtinas švenčių dienos statusas. Jei atitinkamiems Darbo kodekso pakeitimams pritars ir Seimas, Motinos ir Tėvo dienos įgys lygiavertį statusą, kartu esą bus išreikštas ir įtvirtintas pagarbus valstybės požiūris ir moteriai – motinai, ir vyrui – tėvui.
Per keletą pastarųjų metų švenčių dienų statusas buvo suteiktas ir kitoms anksčiau tik atmintinomis laikytoms dienoms – Joninėms, Žolinėms, Gegužės 1-ąjai. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra 13 šventinių dienų. Šis skaičius viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį.
Verslininkai su siaubu stebi, kaip šalyje, anot jų, padedant valdininkams „dauginasi“ švenčių dienos. O samdiniai džiūgauja galintys daugiau laiko skirti poilsiui.
Darbo kodekse – vėl pakeitimai?
Be švenčių dienų, lietuviai kasmet poilsiauja ir dar keletą dienų – laisvas laikas perkeliamas iš su šeštadieniais ir sekmadieniais sutampančių švenčių dienų. Darbo kodekso pataisa, numatanti, kad su poilsio dienomis sutampančios šventės kompensuojamos jas perkeliant į artimiausią darbo dieną, buvo priimta 2005-ųjų pabaigoje.
Šalies gyventojai itin palankiai vertina valdžios sprendimą grąžinti „pavogtas“ švenčių dienas. Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, tokiu sprendimu patenkinti beveik 70 procentų žmonių. Kas yra tie kiti 30 procentų? Galima spėti: daugiausia tarp jų – verslininkų.
Tačiau šiemet Vyriausybė nusprendė tokią tvarką pakoreguoti. Ji pasiūlė Seimui apsvarstyti galimybę pakeisti Darbo kodekso nuostatas, kad nebūtų perkeliamos bent jau tos poilsio dienos, kurios visuomet sutampa su sekmadieniais (Velykų pirmoji diena, Motinos diena, Tėvo diena).
Toks pasiūlymas motyvuojamas tuo, kad darbo dienų skaičiaus sumažėjimas turi neigiamų ekonominių padarinių. Vyriausybės pranešime teigiama, kad dėl švenčių dienų sumažėja darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netenka dalies pelno, sumažėja įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus.
Politikų nuomonės – skirtingos
Jau dabar aišku, kad bandant įtvirtinti naują Darbo kodekso pakeitimą politikų nuomonės išsiskirs. Štai neseniai panevėžietis parlamentaras Gintaras Šileikis paskelbė neigiamai vertinantis Vyriausybės mėginimą atsisakyti liberalų pastangomis įteisinto su savaitgaliais sutampančių švenčių dienų kompensavimo, jas perkeliant į artimiausias darbo dienas.
„Vienoje svarstyklių lėkštelėje – verslo ir valstybės biudžeto interesai turėti kuo mažiau poilsio dienų ir kuo daugiau pajamų. Kitoje – galimybė darbuotojams ilgiau pailsėti, daugiau laiko praleisti su šeimomis. Kieno turėtų būti viršus?“ – klausia G.Šileikis. „Akivaizdu, kad vieno atsakymo nerasime, tad, užuot tęsę šią bergždžią diskusiją, politikai galėtų pasielgti išties racionaliai – leisti darbuotojams ir darbdaviams patiems susitarti, kaip turėtų būti kompensuojamos su šventėmis sutampančios poilsio dienos“, – teigia parlamentaras.
Pasigirsta ir visiškai priešingų politikų nuomonių. Kai kurie iš jų teigia, neva Seimo nutarimas, pagal kurį kompensuojamos švenčių dienos, sutampančios su sekmadieniais, prieštarauja ES teisės aktams. Todėl parlamentas esą privalės ne tik priimti šią tvarką pakeičiančius dokumentus, bet ir nutarti, kaip darbdaviams bus kompensuojami per nutarimo galiojimo laiką patirti nuostoliai.
Trukdo vykdyti įsipareigojimus
„Verslo vartų“ kalbintų verslininkų ir rinkos ekspertų nuomonės dėl šventinių dienų gausos – vieningos. Jie kritikuoja dažną Darbo kodekso nuostatų kaitaliojimą, teigdami, jog verslui kelia sunkumus būtinybė staigiai prisitaikyti prie tokių permainų. Be to, pasak pašnekovų, pastaraisiais metais vis gausėjusios švenčių dienos ir darbdaviams, ir darbuotojams sudaro ne tik nepatogumų, bet ir ekonominių nuostolių.
„Mums ir Darbo kodekso kaitaliojimas, ir švenčių dienų gausa, ir laisvadienių perkėlimas į darbo dienas nepalankūs, – sakė AB Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius. – Tai trukdo vykdyti įsipareigojimus užsakovams, laiku baigti darbus, neleidžia pasiekti reikiamo darbo ritmo, tolygumo“.
Verslininko įsitikinimu, Lietuva ekonomiškai dar nėra tokia stipri, kaip kai kurios Europos Sąjungos senbuvės, kad galėtų sau leisti tiek daug švęst. „Mums reikia dar daug dirbti, kad pasiektume tų šalių lygį. Suprantama, reikia ir šventes paminėti, tačiau dabar kartais susidaro įspūdis, kad valdžios atstovai ne tiek rūpinasi būtinybe įtvirtinti itin svarbias datas, kiek tiesiog lenktyniauja, kas daugiau svarbių švenčių laisvadieniais pavers. Ko gero, vietos lenktynėms galima būtų rasti ir kitose sferose“, – ironizavo D.Gesevičius.
Verslui – nuostoliai
Bendrovės „Panevėžio energija“ vadovai taip pat neigiamai vertina ryškėjančią švenčių dienų daugėjimo tendenciją, o ypač – laisvadienių perkėlimą. Bendrovės personalo skyriaus viršininkė Svetlana Bilkova „Verslo vartams“ pasakojo, kad įmonei vykdant nepertraukiamą darbo procesą vadinamajam operatyviniam personalui tenka dirbti nepaisant švenčių dienų. Tačiau už darbą tokiomis dienomis darbuotojams turi būti kompensuojama: duodama papildomų poilsio dienų arba už darbą švenčių dienomis mokama daugiau. O tai įmonei neretai sukelia nepatogumų.
„Tenka gerokai pasistengti derinant darbus ir poilsį taip, kad žmonės gautų tų papildomų laisvadienių. Tačiau kai švenčių dienų vis daugėja, o jei kas nors iš pamainos dar suserga, tas derinimas pasidaro sudėtingas“, – tvirtino įmonės darbuotoja.
Ji informavo suskaičiavusi, kad užpernai pradėjus daugėti laisvadienių, pastebimai pradėjo mažėti metinė darbo valandų norma. Pasak jos, 2005-aisiais ši norma buvo 2003,2 valandos, o pernai – jau tik 1967 valandos. Planuojama, kad šiemetis valandų skaičius bus maždaug toks pat kaip pernykštis.
Piktina neplanuotos permainos
Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė pritaria verslininkams.
„Itin neigiamą įtaką švenčių dienų gausa daro tose verslo srityse, kur vyksta nepertraukiama gamyba. Tų sričių darbdaviams poilsio dienos nepigiai atsieina, nes Darbo kodeksas nurodo už darbą švenčių dienomis darbuotojams mokėti dvigubai. Ir kitur ši situacija sudaro nesklandumų – juk kiekvienas verslininkas turi įsipareigojimų, kuriuos reikia įvykdyti laiku. O blogiausia, kad pakeitimai daromi staiga, neplanuotai“, – sakė A.Ramanauskienė.
Jos manymu, darbo ir poilsio dienų subalansavimas galėtų būti sprendžiamas pačių darbdavių ir darbuotojų susitarimu. „Nemanau, kad protingi darbdaviai nesąžiningai naudotųsi tokia situacija – norėdami išlaikyti gerus santykius su darbuotojais kai kurie verslininkai ir dabar įmonėse skelbia kalėdines atostogas, kitaip sudaro sąlygas žmonėms daugiau pailsėti, – pasakojo direktorė. – Geriausia, kai poilsis derinamas prie įmonių darbo ritmo – tada nenukenčia nei įmonių, nei jų darbuotojų interesai“.
Kyšo valdininkų ausys?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis eksperto Giedriaus Kadziausko teigimu, Vyriausybė yra bandžiusi skaičiuoti, kiek Lietuvai kainuoja viena ne darbo diena. Konkrečių skaičių nesama, tačiau aišku, kad jei visa Lietuva nedirba, tai ir nesukuriama jokia vertė, neturtėja nei darbuotojai, nei įmonės, nei biudžetas. Pasak eksperto, klaidingai manoma, kad švenčių dienos neigiamą įtaką daro tik verslininkams, kenkia tik jų interesams. „Tik laiko klausimas, kada įmonės nuspręs prisitaikyti prie mažėjančio darbo valandų skaičiaus ir prie per šventes nesukuriamos vertės. Jei jos ir nemažins atlyginimų, tai bent jau nedidins – ir vienu, ir kitu atveju darbuotojai nukentės.
Politikų noras visiems socialiniams sluoksniams pritaikyti vieną kurpalių kvepia jei ne totalitaristinėmis, tai bent administracinėmis užmačiomis. Valdžios nenoras atsisakyti tokio reguliavimo, dosnus poilsio dienų dalijimas kelia sumaištį ir nepatogumus.
Blogiausia, kad tas dalijimas yra chaotiškas, neleidžiantis planuoti darbų, mokėjimo už juos. Verslo įmonės turi neatidėliotinų įsipareigojimų, tad papildomos švenčių dienos darbuotojus verčia pasispausti, skubėti, papildomai dirbti, kad tie įsipareigojimai būtų įgyvendinti. Švenčių dienų dauginimas gana patogus valdininkams – jiems lengviau pastumdyti darbus. Tad ar neatrodo, kad iš už kalbų apie gražius norus leisti žmonėms daugiau pailsėti kyšo pačių valdininkų interesai?“ – svarstė G.Kadziauskas.
