Štai tokios yra naujos mokslininkų hipotezės, kurias Lietuvos istorijos institutas 2006 m. gruodžio mėnesį turėjo progos išdėstyti pačiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, įvykdęs pagal Vilniaus savivaldybės užsakymą porą tyrimų: Vilniaus archeologinį atlasą ir buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijos istorinių, archeologinių ir kartografinių duomenų suvedimą ir apibendrinimą.
Mokslininkai suabejojo jau dabar buvusio Lietuvos istorijos instituto darbuotojo Kęstučio Katalyno, kuris atliko archeologinius kasinėjimus šioje teritorijoje, išvadomis ir rekomendacijomis. Taip pat teigia, kad turimi Vilniaus miesto planai neleidžia tiksliai nustatyti kapinių teritorijos ir kad vykdant bet kokius darbus teritorijoje tarp Žalgirio stadiono, „Lietuvos ryto“ sporto arenos, Olimpiečių ir Rinktinės gatvių reikia ne tik archeologo priežiūros statyboms (tai iki šiol K.Katalyno buvo rekomenduota), bet ir išsamių archeologinių tyrimų.
Beje, tą patį 2006 m. gruodžio mėnesį, kai istorikai supažindino A.Zuoką su naujais atradimais, premjero Gedimino Kirkilo pavedimu buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuriai vadovauti paskirtas kultūros viceministras Gintaras Sodeika ir kuriai pavesta per metus nustatyti, kokios pagaliau yra buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribos.
Tačiau nei nauja informacija apie galimus žydų kapinių ribų pokyčius, nei užduotis specialiai darbo grupei, kurioje dalyvauja A.Zuoko patarėja Dalia Bardauskienė, niekaip nepaveikė Vilniaus savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento planų bei nusiteikimo.
Kuriam laikui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukymo baseinas“, prabangiųjų apartamentų statytojos, planai statyti dar vieną korpusą iš esmės pakibo ore – kapinių teritorijoje jokie statybos darbai yra negalimi. Bet valdininkų sparta verslininkui Kazimierui Musteikiui tapo tikra atgaiva.
2007 m. sausio 31 d. Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vedėjas R.Kraujalis išdavė leidimą archeologui K.Katalynui vykdyti archeologinius tyrinėjimus teritorijoje greta Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankirtos. Tik tokį leidimą turėdama Vilniaus savivaldybė galėjo išduoti leidimą žemės darbams.
Tiesa, prieš tai Vilniaus savivaldybė dar sušaukia papildomą posėdį – vasario 13 d. jame dalyvavo KPD atstovai ir archeologas K.Katalynas bei netyčia apie posėdį sužinoję Lietuvos istorijos instituto darbuotojai. Nors posėdyje virė karšti ginčai, Vilniaus savivaldybė išduoda leidimą vykdyti naujo korpuso žemės darbus. O statybininkai skubiai iškasė keturių metro gylio duobę pamatams, visas žemes išvežę į sąvartyną.
O įpusėjus kovui archeologas K.Katalynas teigia jau atlikęs keturis žvalgomuosius tyrinėjimus ir yra surengęs mokslinės archeologijos komisijos išvažiuojamąjį posėdį, kuriame buvo konstatuota, kad „sklype yra suverstas kultūrinis sluoksnis, kad jokių kapinių žymų nėra ir kad neverta atlikti archeologinių tyrimų – užtenka archeologo priežiūros ir galima kasti ekskavatoriais“.
Taip valdininkų valia išpręstos visos su žydų kapinėmis susijusios abejonės, taigi ir problemos – naujo namo pamatai išlieti, duobės iškastos ir statybos darbų dabar jau niekas nesustabdys.
Karaliaus Mindaugo apartamentai jau kėlė nemažai aistrų – įvairioms organizacijoms atstovaujantys žydų dvasininkai seniai teigė, kad statybos vyksta ant žmonių kaulų. Tačiau statybų užsakovas ir Vilniaus savivaldybės atstovai nuolat teigė, kad šios žinios yra iš piršto laužtos ir kaltino žydus fanatiškumu. Nereikia nė žydų bendruomenės – seni vilniečiai prisimena kilusį tylų ažiotažą, kai pradėjo eiti gandas, jog uždarasis „Žalgirio“ baseinas yra statomas ant žydų kapinių. Esą, kai atsitiko nelaimė, žmonės kalbėjosi – tai todėl, kad ant kapų stato. Statybininkai visus su baseino statyba susijusius nesklandumus buvo linkę sieti su tuo, kad jie laipioja per žmonių kaulus.
2002 m. archeologai Gediminas Gendrėnas ir Egidijus Ožalas Karaliaus Mindaugo tilto prieigos žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje apie Rinktinės ir Olimpiečių gatvių rekonstrukciją ties žydų senosiomis kapinėmis rašo, kad rekonstruojant gatves ir Karaliaus Mindaugo tilto prieigas buvo surasti ir identifikuoti 700 žmonių kaulai. Kartu su žmonių kaulais surasta ivrito užrašais antkapinių plokščių fragmentų bei keraminės šukelės, kuriomis buvo uždengiami mirusiojo akių vokai. Išvadose rašoma, kad didelė tikimybė, jog rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves aptikti žmonių kaulai yra iš XX a. viduryje sunaikintų Vilniaus žydų senųjų kapinių. G.Gendrėnas ir E.Ožalas taip pat savo ataskaitoje mini 1996 m. vykdytus archeologinius žvalgymus. K.Katalyno vadovaujama archeologo Roberto Žukovskio ekspedicija tais metais atliko keletą archeologinių žvalgymų ir dviejose vietose rado vaikų kapavietes.
Priešais Sporto rūmus esančioje aikštelėje buvo rasti nesuardyti dešimties vaikų kapai, o jų sunykusių kaukolių akiduobėse rasta keraminių šukelių, kuriomis pagal žydiškąją tradiciją buvo užspaudžiami mirusiojo akių vokai. O ties buvusio uždaro „Žalgirio“ plaukimo baseinu, kur dabar yra naujieji apartamentai, archeologai rado dar dviejų vaikų palaikus. Dabar per šią vietą eina prabangių apartamentų siena.
Štai ši kapavietė, kuri anksčiau buvo ignoruojama, dabar ir kelia didžiausią susirūpinimą bei abejonių.
K.Katalynas aiškina, kad būtent šis atradimas – tik atsitiktiniai kapai ir tikrai ne žydų. Esą jie palaidoti ne pagal žydiškus papročius – be keraminių šukelių akiduobėse. KPD vadovas A.Kuncevičiaus sako, kad ten palaidoti stačiatikiai ar dar kas nors, bet tikrai ne žydai. Lietuvos žydų bendruomenės atstovai teigia, kad paprotys dėti keramines šukeles ant akių nebuvo plačiai paplitęs ir nėra būtinas atributas.
Kita vertus, kaip galėjo būti, kad šalia arba viduryje žydų kapų atsirado stačiatikiai? Apibendrinamojoje R.Žukovskio ekspedicijos ataskaitoje K.Katalynas pažymi, kad minėtas dvigubas kapas atsirado laidojant XVII a. epidemijos ar 1655–1661 m. karo aukas ir jis neturi nieko bendra su netoli buvusiomis senosiomis žydų kapinėmis.
Bet vėl grįžkime šiek tiek atgal. 2005 m., nepaisydama kilusio triukšmo iš žydų bendruomenės pusės, Vilniaus savivaldybė detalųjį planą statyboms vietoje buvusio uždarojo „Žalgirio“ baseino, esančio kaip tik tarp Olimpiečių ir Rinktinės gatvių, išdavė. Pirmasis Karaliaus Mindaugo apartamentų korpusas buvo pastatytas neatlikus toje vietoje archeologinių tyrimų, o tik prižiūrint statybos įmonės pasamdytam ir mokamam archeologui K.Katalynui.
Visi valdininkai – ir Vilniaus savivaldybės, ir Kultūros paveldo departamento – rėmėsi K.Katalyno apibendrinimais, padarytais iš kelių žvalgybinių kasinėjimų ir iš kurių tik vienas buvo atliktas šalia buvusio „Žalgirio“ uždarojo plaukimo baseino. Ir nė vieno toje vietoje, kur sovėjo baseinas.
K.Katalynas pažymi, kad buvusių Šnipiškių kapinių riba niekada nėjo per uždarojo baseino teritoriją. Bet kodėl dar šiais metais, jau išklausę kitų mokslininkų abejonių, išduodami leidimus valdininkai rėmėsi tik statybų užsakovo pateiktais duomenimis? Komunikacijos trūkumas tarp valstybės institucijų? O gal šiuo atveju turėjo įtakos tai, kad Vilniaus meras Artūras Zuokas ir kultūros ministras Jonas Jučas, kuriam pavaldus ir Kultūros paveldo departamentas, yra siejami narystės toje pačioje – Liberalų ir centro – sąjungoje?
Kaip žinoma, praėjus kelioms savaitėms po to, kai savivaldybė išdavė leidimą žemės darbams, įvyko savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose A.Zuokas nesitikėjo pergalės. Gal todėl visi reikalingi leidimai statybos darbams buvo išduoti dar iki rinkimų ir nelaukiant premjero darbo grupės išvadų?
Valdininkai ginasi, esą jiems, nevykdantiems terminų dėl leidimų, savininkas iškels bylą. O valstybės vardu ir toliau pristatoma senoji versija.
Šią savaitę, antradienį, neformaliame kultūros ministro surengtame susitikime su užsienio valstybių ambasadoriais Jonas Jučas ir jo pavaldiniai bandė rodyti olimpinę ramybę. Jie tikino, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir Šnipiškių žydų kapinių ribos bus nustatytos įsiklausant į visus specialistų vertinimus ir net tarptautinių ekspertų nuomonę. Ministras ir KPD valdininkai, toliau remdamiesi 1831 metų žemėlapiais, teigė, kad žydų kapų po Karaliaus Mindaugo apartamentais nėra ir niekada nebuvo.
Kultūros viceministras G.Sodeika ambasadoriams sakė, esą jie dabar laukia Lietuvos istorijos instituto mokslininkų atliktų išvadų, kurios neturėtų skirtis nuo Kultūros paveldo departamento pozicijos – juk remiamasi tais pačiais archeologiniais kasinėjimais – kapinių toje vietoje nėra.
Istorikai demaskuoja K.Katalyną
Tačiau Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, peržiūrėję visus Lietuvoje esančius kartografinius ir istorinius duomenis bei palyginę juos su archeologinių kasinėjimų ataskaitomis, K.Katalyno versija dėl kapinių ribų rimtai suabejojo.
Istorikas G.Vaitkevičius remiasi senesniais nei statybų užsakovai ir jų sąjungininkai KPD bei savivaldybėje žemėlapiais bei archeologų metodinėmis darbo taisyklėmis. „Kaip galima abejoti, kad tai dar buvo žydų kapinių teritorija, jei jau vienuolikos kvadratinių metrų šurfe randami du palaidojami – mūsų kapinėse tankumas mažesnis. Archeologai kasėsi, praplėtė šurfą ir rado tame pačiame šurfe kapinių kampą. Ant savo brėžinių uždėjome 1737 m. Furstenhofo planą ir viskas puikiai sutapo. Tad remiantis 1996 m. žvalgybiniais kasinėjimais galima tvirtinti, kad šioje vietoje dar buvo kapinių teritorija“, – sako G.Vaitkevičius. Kad tai galėję būti ne stačiatikių, o žydų vaikų kapai, G.Vaitkevičius teigia nustatęs pagal jų laidojimo kryptį – jų kūnai orientuoti į Jeruzalę ir esą kai kuriuos žmones žydai laidojo būtent taip, kad ir be kitų laidojimo atributų.
„Be to, jei randi kapus, tokiu atveju „meti“ perkasą maždaug 10 X10 m ir patikrini. Jei čia nėra daugiau kapaviečių, tai gal šie kapai ir atsitiktiniai. Bet aš įsitikinęs, kad neatsitiktiniai. Dabar viskas iškasta ir mes negalime patikrinti. Aš paskui pasidomėjau visais dokumentais ir radau, kad toje vietoje aplink vaikų kapavietę viskas iškasta ekskavatoriumi ir maždaug už trisdešimties metrų, kur mažiausia tikimybė, kad bus kas nors rasta, padarytas žvalgomasis šurfas“, – sako G.Vaitkevičius. Ir priduria: „Tai yra šiurkščiausias archeologinių tyrimų metodikos sulaužymas.“
G.Vaitkevičiaus tyrimų išvadoms linkęs pritarti ir jo kolega istorikas Elmantas Meilus.
„Atrodė, kapinių riba niekam nebekelia abejonių, bet užkliuvo 1996 m. Roberto Žukovskio žvalgomoji perkasa, kurioje buvo rasti du vaikai“, – sako istorikas.
„Aš nesiimu spręsti, ar tie vaikai buvo žydai, ar ne. Galbūt tai atsitiktinis kapas, bet abejotina, nes kapavietė tvarkinga ir graži. Gal čia ankstesni laidojimai ir žydai šią vietą prarado? Bet, kad būtų kaip nors pasikeitusi kapinių riba ir mes to nesužinotume, negali būti, nes žydai kovodavo, keldavo bylas dėl mažiausio žemės lopinėlio. Ką jau bekalbėti apie kapines. Jie būtų kovoję ir tikrai būtų užuominų apie tai šaltiniuose“, – teigia E.Meilus. Istorikas priduria, kad tvarkinga dviejų vaikų kapavietė rasta visai šalia dabar nubrėžtos kapinių ribos, tad visai tikėtina, kad kapinių riba gali pasislinkti.
„Aš palyginau K.Katalyno ataskaitą su R.Žukovskio ekspedicijos rezultatais. Atrodo, kad K.Katalynas rezultatus savaip interpretavo“, – sako E.Meilus. Jo nuomone, atradus tvarkingą dviejų vaikų kapavietę, turėjo iškart būti atlikti nuodugnūs tyrimai. „K.Katalynas tvirtina, kad viskas buvo aplinkui ištirta – dar 2004 m. jis darė tyrimus ir konstatavo, kad aplinkui viskas ištirta ir reikia tik archeologui stebėti statybas. Bet kad iš jo ataskaitų matyti, jog jis kasinėjo ne aplink rastą kapavietę, o keliolika ir keliasdešimt metrų toliau... O juk radus kapus reikia eiti į šonus ir žiūrėti, kas ten bus.“
K.Katalynas – po baseinu kapų tikrai nebuvo
Kerštu ir asmeniniu susidorojimu K.Katalynas vertina jo buvusių kolegų iš Lietuvos istorijos instituto tyrimus ir išvadas, kad buvusių žydų kapinių riba galėjusi eiti per uždarąjį Žalgirio baseiną ir dabar kerta naujojo pastato perimetrą beveik per pusę.
„Čia buvo daug kasinėjimų. Netgi ten, kur yra teritorija vidury kapinių, nieko nerado“,– sako K.Katalynas.
„Visoje šioje teritorijoje, kur dabar stovi šitas naujasis pastatas, ir toliau 1996 m. buvo suplanuotas viešbutis ir Lietuvos žydų bendruomenė šiuos planus palaikė mainais už kažkokią ekspoziciją rūsyje. Jie ir tada manė, kad ten nėra žydų kapų. Nuomonę pakeitė dabar ne Lietuvos žydų bendruomenė, o pasaulio žydų bendruomenė, kai A.Brazauskas pažadėjo kompensuoti už jų turėtą turtą, – sako K.Katalynas.– Tada prasidėjo ir tos muštynės prie sinagogos. 1996 m., kai kasinėjome teritoriją, apie kiekvieną atradimą aš skambindavau priskirtam architektui Kaplanui ir jis ateidavo pasižiūrėti.“
Paklaustas apie perkasą, kurioje rado tuos du vaikus, o tai ir kelia daugiausiai abejonių jo išvadomis dėl žydų kapinių ribų, archeologas sakė, kad ji buvusi atsitiktinė.
„Tiesiog nusprendžiau pakasinėti toliau nuo žydų kapinių ribos ir pasižiūrėti, kaip buvo su tuo istoriniu žvejų priemiesčiu. Mes pasirinkome vienintelę vietą, kurioje nebuvo šiluminių trasų ir kurioje dar galėjo kas nors būti. Ir R.Žukovskis pataikė tiesiai į tuos palaidojimus. Bet jie ne žydai. Ir laidojimo kryptis, mano manymu, ničnieko nereiškia. Ji net nėra į Jeruzalės pusę.“
Archeologas tvirtina, kad dviejų vaikų kapai yra visiškai atsitiktiniai. „Pažiūrėkit į kasinėjimų žemėlapį, net kapinių teritorijoje ne visur buvo pataikyta į kapavietes. Vadinasi, ne visur buvo palaidoti žmonės. Tikslių žydų kapinių ribų niekas nežino, mes jas galime nustatyti tik pagal žemėlapius. Bet faktas yra tas, kad žydų bendruomenė kapinėms žemės nusipirko, matyt, daug ir niekas negalvojo, kad 1831 m. kils sukilimas ir kad žydus caro įsakymu iš čia tiesiog išspirs“, – sako jis.
K.Katalynas nesutinka ir su įtarimais, kad jis galėjęs sąmoningai nekasinėti aplink tų dviejų vaikų kapavietę, dėl kurių tautybės dabar vyksta ginčai ir kurių buvimas kelia abejonių, ar tikrai tiksliai iki šiol numanyta Šnipiškių kapinių riba. „Ši kapavietė – tiesiog kaip aklai vištai grūdas pasitaikė ir aplink ją daugiau nieko nerasta“, – tvirtina K.Katalynas.
Paklausus, kodėl jis, radęs dviejų vaikų tvarkingą kapavietę, jo nepraplėtęs ir nepasidomėjęs, ką dar galėtų rasti, K.Katalynas ginasi.
„2004–2005 m. kasinėjau ir nieko neradau. Vykstant statyboms, aš vykdžiau archeologinę priežiūrą ir tikrai žmonių kaulai iš po kaušo nekrito. Radome gyvulių kaulų, bet tikrai ne žmonių. Gal smulkių detalių kauše ir gali nepastebėti, bet kaulų negali nepastebėti“, – tvirtina K.Katalynas.
Politikos savaitraštyje "Atgimimas" taip pat skaitykite:
Indrė Kumpikevičiūtė: Apie tai, kaip pirkėjai terorizuoja pardavėjus ir pirkėjų tipus
Be moralės visuomenės pažanga neįmanoma: Stanislovas Kairys kalbasi su filosofu Simonu Woodsu iš Didžiosios Britanijos
Morta Vidūnaitė: Bachas, „Gravel“ ir politika