Praėjusią savaitę A. Pocius, Seime
jo atleidimą iš VSD generalinio direktoriaus pareigų, apkaltino A. Matulevičių bendradarbiavus su KGB.

„Iki šiol nesuprantu, kodėl vienas asmuo, tapęs NSGK pirmininku, tapo itin aršiu mano šmeižiku, nuolat reikalavo slaptos ir jautrios operatyvinės informacijos, pradėjo inicijuoti įstatymo pataisas, neapgalvotai galinčias galutinai sugriauti visų specialiųjų tarnybų veiklą ar jų sistemą, - kalbėjo A. Pocius. – Kad nebūčiau apkaltintas asmeniškumu ar šališkumu, aš nepriėmiau sprendimo, kurį, matyt, galėjau priimti.

Asmuo, kurio buvimą KGB bendradarbio patikėtiniu… Yra pakankamai archyvinės ir kitos VSD pareigūnų surinktos medžiagos, lyg niekur nieko ir toliau eina aukštas pareigas ir užima svarbias pareigas valstybėje. Departamento pareigūnų nuomone, tai buvo nuslėpti praeities faktai, o mano įsitikinimu, negalima dirbti su slapta informacija. Jei Seimui bus įdomi ši informacija, ją bet kada bus galima gauti iš VSD“.

Šis A. Pociaus pareiškimas, A. Matulevičiaus įsitikinimu, atitinka Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo – požymius.

Pasak parlamentaro, VSD vadovo teiginiai yra melagingi, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys, kadangi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis jis esą niekuomet jokiomis formomis nebendradarbiavęs.

„Tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista viešai – Seimo plenariniame posėdyje, be to, A. Pociaus kalba buvo paviešinta per visuomenės informavimo priemones, todėl melagingos ir žeminančios žinios apie mane buvo paskleistos neribotam skaičiui asmenų. Šios informacijos paskleidimo tikslas – pakirsti pasitikėjimą manimi kaip Seimo nariu ir NSGK pirmininku bei nesąžiningai išsaugoti VSD vadovo pareigas. Arvydas Pocius veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad pateikia prasimanytas, melagingas žinias apie nukentėjusįjį A. Matulevičių, ir to norėjo“, - teigiama parlamentaro skunde.

Anot Seimo nario, paskleistos informacijos neteisingumą įrodo ir faktas, kad VSD ne kartą išdavė jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Saugumas anksčiau yra pareiškęs negalintis patvirtinti, kad A. Matulevičius bendradarbiavo su KGB.

„VSD neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, fakto nustatymu“, - taip pat pažymėjo A. Matulevičius ir pridūrė, kad tokia teisė suteikta vadinamajai Liustracijos komisijai.

„A. Pocius taip pat pavadino mane „itin aršiu mano“ (t. y. A. Pociaus) šmeižiku. Šmeižimas laikytinas nusikalstama veika, todėl faktiškai A. Pocius apkaltino mane nusikaltimo padarymu“, - piktinasi parlamentaras.

A. Matulevičius pareiškė dėl tokių veiksmų patyręs dvasinių išgyvenimų, susijusių su jo kaip politiko vardo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu. Šie teiginiai esą žemina jo garbę ir orumą. „Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo ir reputacijos pablogėjimo patirtos neturtinės žalos dydį vertinu 100 000 Lt“, - teigiama skunde.

Kartu parlamentaras kreipėsi į Liustracijos komisijos pirmininkę Dalią Kuodytę, prašydamas apklausti jį dėl VSD pateiktos archyvinės ir pareigūnų surinktos medžiagos apie tariamas sąsajas su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Taip pat A. Matulevičius paprašė išsireikalauti iš VSD visą medžiagą, susijusią su leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimu jam.

Pirmadienį Liustracijos komisija tikėjosi gauti iš VSD šią medžiagą, tačiau jos taip ir nesulaukė.

Tuo tarpu Seimo narys Vidmantas Žiemelis antradienį pasiūlė dėl A. Pociaus pareiškimų atlikti parlamentinį tyrimą.

„Prasidėjus „Mažeikių naftos” pardavimo diskusijoms ir, kai konfidencialiai jau žinojome apie strateginius kaimyninės Lenkijos interesus, pajutome, kad viena labai suinteresuota ir nedraugiška kaimynė gauna informaciją, kuri neturėtų būti žinoma, - kalbėjo VSD vadovas. – Po atlikto žvalgybinio darbo supratome, kad informacija buvo perduodama iš VSD esančių ar buvusių išdavikų. <...> Tik šiandien pavyko išsiaiškinti, kad VSD veikia vienas, o gal keli, aukštas pareigas užimantys pareigūnai, kurie yra perdavę ar net pardavę svarbią Lietuvos ekonomikai ir net nacionaliniam saugumui informaciją kitai valstybei. Vieno tokio sandorio kaina buvo įvertinta net 100 tūkst. eurų. <...> Kelios oligarchinės grupės, kurios valdo ir žiniasklaidą, taip pat ir jų politologiniai atstovai, tik iš pirmo žvilgsnio nepriklausomi nuo kaimyninių interesų, tai daro ypač įžūliai ir agresyviai“.

Anot A. Pociaus, praėjus dešimtmečiui buvo išsiaiškinta, kas kaltas dėl J.Abromavičiaus žūties“, be to, jau žinoma, kas vykdė Bražuolės sprogdinimą, beveik žinoma, kas sprogdino „Lietuvos rytą”.

V. Žiemelis pasiūlė pavesti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl paminėtų faktų ir iki balandžio 6 dienos pateikti parlamentui savo išvadas.