Teismas pažymėjo, kad iš nuosprendžio turinio galima padaryti išvadą, kad pagal kai kuriuos kaltinimus nėra nusikaltimo įvykio, o pagal kitus - tam tikri veiksmai buvo, tačiau juose nėra inkriminuotų nusikaltimų sudėties.
AT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje ir revoliucinėse dalyse netinkamai nurodytas išteisinimo pagrindas - nepadaryta veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių. Toks išteisinimo pagrindas nėra numatytas BPK.
AT išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, apeliacine tvarka skundą nagrinėjęs teismas tik iš dalies įvykdė ankstesnę AT nutartį - neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl jų.
„Teismas neanalizavo telefoninių pokalbių turinio ir jų nelygino su kitais bylos duomenimis. Tik atlikęs analizę apeliacinės instancijos teismas galės padaryti atitinkamas išvadas ir jų pagrindu nustatyti faktines bylos aplinkybes“, - teigiama teismo nutartyje. Beje, dalį prokuroro skundo argumentų AT paliko nenagrinėtais.
Teismo posėdyje nei meras, nei verslininkai nepasirodė. Generalinė prokuratūra teismo yra prašiusi Vilniaus merą A.Zuoką pripažinti kaltu dėl Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir skirti politikui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) baudą.
Tokia pati bausmė siūlyta ir įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui. Bendrovės „Ogmios astra“ valdybos pirmininką Darių Leščinską siūlyta nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. „Rubicon“ vairuotojui Svajūnui Navikui siūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.
Generalinė prokuratūra AT prašė panaikinti išteisinamąjį teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Išteisintųjų advokatai įsitikinę, kad Vilniaus apygardos teismas iš esmės jau atskleidė apeliacinio skundo esmę, visais klausimais pasisakė motyvuotai, todėl teigė, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti apeliacine tvarka.
Advokatai tikino, kad Generalinės prokuratūros pasirašyto kasacinio skundo turinys „iš vienos pusės bando lopyti ikiteisminio tyrimo klaidas, o iš kitos pusės - bando aiškinti kaltinimo poziciją byloje“.
DELFI primena, kad prokurorai jau ne kartą aukštesnės instancijos teismams skundėsi, jog, jų nuomone, teisme buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų išteisinant A.Zuoką dėl tarybos nario V.Drėmos papirkimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A.Zuoko bylą jau buvo grąžinęs Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, nusprendęs, kad teisėjai savo nutartyje neatsakė į visus Generalinės prokuratūros skundo motyvus dėl kaltinamųjų išteisinimo. Po bylos ir skundo nagrinėjimo antrąjį kartą Vilniaus apygardos teisme, prokurorai pripažino, kad teisėjo perskaitytose sutrumpintuose nutarties motyvuose atsakymų į savo skundo argumentus neišgirdo.
Šiemet kovo 30 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė Generalinės prokuratūros skundą dėl sostinės mero A.Zuoko ir trijų su koncernu „Rubicon group“ susijusių asmenų išteisinimo byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise per 2003 metais vykusius Vilniaus mero rinkimus. Savo nutartyje apygardos teismas paskelbė, kad slapta užfiksuotų telefoninių pokalbių įrašų nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir V.Drėma ir niekada nepripažino, kad gavo pinigus.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakė.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.