Apžvalgininkai abejoja, ar Seimo narius imsime rinkti tiesiogiai

Žiniasklaidoje gausu įvairių nuomonių ir straipsnių, kuriuose politologai, apžvalgininkai peikia ir giria dabartinę mišrią rinkimų sistemą. Teigiama, kad pradėjus Seimą rinkti tiesiogiai, jis atsinaujintų, stiprėtų ryšiai tarp politikų ir rinkėjų, kartu pastarieji turėtų galimybę atsikratyti nemėgstamų ir atsibodusių parlamentarų.

Kiti tokias idėjas vadina nesąmonėmis ir tikina, kad taip nukentėtų demokratija. Tiesioginiai rinkimai kainuotų ne vieną papildomą milijoną, be to, vienmandačiai rinkimai ilgainiui šalyje suformuotų dvipartystę, o naujoms partijoms ar opozicijai parlamente neliktų vietos, praneša LRT laida „Šiandien“.

Kęstutis Girnius

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Neseniai pasirodė politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus straipsnis gana intriguojamu pavadinimu „Sąrašai tebėra politikos nevykėlių prieglauda“. Jame K. Girnius kritikuoja dabartinę Lietuvos rinkimų sistemą, pagal kurią pusė politikų renkami pagal sąrašus, kita pusė – vienmandatėse apygardose. Pasak apžvalgininko, tokia mišri sistema nėra naudinga Lietuvai ir jau laikas pereiti prie tiesioginių Seimo rinkimų.

„Suartintų ryšius tarp parlamentarų, Seimo narių ir rinkėjų. Kadangi dabar daug kas nėra tiesiogiai renkamas, tai jie su savo rinkėjais susitikinėja labai retai“, – argumentuoja K. Girnius.

K. Girnius sako, kad pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai politikai renkami tiesiogiai. Taip savo politikus renka Didžiosios Britanijos gyventojai, tiesiogiai renkami Jungtinių Valstijų Kongreso nariai. Esą Lietuvai atsisakius rinkimų sistemos pagal sąrašus, rinkimai taptų ne tik įdomesni, bet ir rinkėjai turėtų galimybę atsikratyti nemėgstamų politikų.

„Jei žmogus negali laimėti, laimėti tą tiesioginį pasitikėjimą ir jis vis tiek lenda į politiką, tai, aš manau, jis turėtų pasitraukti. Ir ta prasme kai aš sakau nevykėlių prieglauda, tai reikėtų pratęsti tą pavadinimą ir sakyti „nevykėlių politikų prieglauda“, – sako apžvalgininkas.

Tačiau su tokia apžvalgininko nuomone nesutinka Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga. Pasak jo, jei rinkimai vyktų vien tik vienmandatėse apygardose ne tik sumažėtų rinkėjų pasirinkimo galimybės, bet nukentėtų ir demokratija. Saulius Spurga sako, kad dauguma Europos šalių yra pasirinkusios mišrią rinkimų sistemą, o štai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse politikai renkami tik pagal sąrašus.

Saulius Spurga

© A.Solomino nuotr.

„Šnekėti daug kas gali ką, bet Seimo nariai turi turėti programas, kurios kaip taisyklė yra partijų programos ir tik tada mes galime vertinti iš vis politinį procesą ir tas politinis procesas gali turėti istoriją. Jeigu mes turėsime tik atskirus parlamentarus, tai jie ateis ir nueis“, – sako Saulius Spurga.

S. Spurga tikina, kad vienmandatė rinkimų sistema mažintų rinkėjų pasirinkimą, nes ji formuoja dviejų, trijų partijų sistemą. Todėl sunku būtų iškilti ir naujoms partijoms.

„Ši sistema ir politologų, ir paprastų žmonių, ir politikų vertinama kaip ypatingai blokuojanti opoziciją, jos veiklą ir ypač blokuojanti kažkokių mažumų teise ir t.t“, – sako Saulius Spurga.

Pasak politologų, neverta pamiršti, jog vienmandatė rinkimų sistema Lietuvoje jau buvo. Taip 1990 metais buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba, tačiau vėliau, rašant Konstituciją, nuspręsta priimti kompromisą ir įvesti mišrią rinkimų sistemą.

Vytautas Dumbliauskas

© DELFI

„Dabartinėje situacijoje bus per mažai politinės valios keisti kažką, nes priėmus rinkimus vienmandatėse mažėtų partijų. Iš esmės yra pastebėtas dėsningumas, kad renkant vienmandatėse [formuojasi] dvi stambios partijos šalyje. Tai kurios partijos norės pasirašyti sau mirties nuosprendį?“, – retoriškai klausia politologas Vytautas Dumbliauskas.

Partijos neapsisprendžia

Partijos, siūlymus keisti dabartinę, mišrią rinkimų sistemą, vertina įvairiai.

„Jei liktų Seimo nariai atstovaujantys konkrečias apygardas ir jie vėl norėtų būti išrinkti, tai visas jų dėmesys būtų koncentruotas į tų apygardų reikmes, o kas tada pasirūpins valstybės reikalais?“, – klausia Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

„Daugiamandatė rinkimų sistema yra demokratiškesnė, ji atspindi įvairiausių žmonių nuomones“, – mano socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

„Rinkėjai turi teisę pasirinkti ir balsuoti tiesiogiai už Joną, Petrą, Antaną, o ne balsuojant už Petrą kartu už uodegos traukti ir Maryte su Zose“, – antrina „Tvarkos ir teisingumo" partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.

„Savaitės“ kalbinti pašnekovai sutinka, jog tobulos rinkimų sistemos nėra ir visos turi tiek pliusų, tiek minusų. Tiesiog kiekviena šalis pasirenka, jos manymu, demokratiškesnę ir priimtinesnę rinkėjui.