aA
Ši savaitė paženklinta dienomis, kurios prieš septynis dešimtmečius tapo tragiškomis Lietuvai, nes penkiasdešimčiai metų panardino mūsų kraštą ir tautą į žvaigždės bei svastikos šešėlį, sustabdė valstybės gyvenimą bei vystymąsi. Raudoną žvaigždę keitė juoda svastika, o šią vėl žvaigždė.
Alvydas Medalinskas

Nacistų laikais Lietuva įjungta į Ostland žemes, o bolševikai pavertė ją Pribaltikos regiono dalimi. Vieni grūdo Lietuvos šviesuolius į Štuthofą, o kiti siuntė į Sibiro konclagerius. Du totalitariniai režimai, pasirinkę sau iš žmonijos istorijos ir kultūros gelmių atėjusius simbolius ir juos išniekinę, mums yra vienodi. Tik mūsų partneriai Vakaruose to vis negali arba nenori suprasti. Ir, aišku, žmonės Rusijoje bei kituose buvusios Sąjungos kraštuose.Kovoje su svastikos nešėjais ten netektį patyrė didžioji dalis šeimų.

Nepaisant teroro bangos bolševizmo metais raudonojo maro autoriams ir vykdytojams ten yra iki šiol rodoma daug atlaidumo, o blogais laikomi tik rudojo maro sukėlėjai.

O mums ir vieni, ir kiti yra užkariautojai. Birželio 14 –oji mums primena vienos baisiausių tautos istorijoje deportacijų 69-ąsias metines. O birželio 15-oji tai tragiška diena, kai prieš 70 metų Sovietų Sąjungos kariai su raudona žvaigžde peržengė Lietuvos valstybės sieną ir ėmė įgyvendinti savo viziją, kurti tik jiems suvokiamą rojų žemėje: komunizmą su tarybiniu žmogumi. Savo žemės nepakako jiems tam rojui įgyvendinti, todėl atėjo ir pas mus. Svajojo užkariauti visą pasaulį ir naikino tuos, kas jų vizija netikėjo.

Birželio 22 dieną prieš 69 metus užpuolė Lietuvą ir tie su svastika. Jie buvo jau užvaldę didžiąją dalį Europos, bet dar norėjo valdyti ir Albiono salas, Baltijos kraštus bei Rusiją su Ukraina. Jie atėjo įgyvendinti kitą viziją: vokišką tvarką ir gyvybinę erdvę, taip pat naikindami visus, kas priešinosi.

Žinoma, kalbėdami apie savo tautos elgesį tomis tragiškomis dienomis, mes turime ir savo Achilo kulną. Holokausto muziejuje Vašingtone, kurį lanko daugybė eilinių žmonių iš viso pasaulio, įskaitant ir įvairių valstybių pareigūnus, teko matyti vaizdus, kaip džiūgaujančios lietuvaitės tada vokiečių karius sutiko su gėlėmis rankose. Daugeliui tai labai keista, nes jie nežino apie 1941 metų birželio 14 dieną, Lietuvos žmonių trėmimą ir žudynes, kurį vykdė tie, kur su žvaigžde, bet sustabdė atėjusieji su svastika.

Du totalitariniai režimai, pasirinkę sau iš žmonijos istorijos ir kultūros gelmių atėjusius simbolius ir juos išniekinę, mums yra vienodi. Tik mūsų partneriai Vakaruose to vis negali arba nenori suprasti.
Alvydas Medalinskas

Kai kurie istorikai iš Rusijos aiškina, kad Vilniaus gyventojai ir Raudonąją armiją pasitiko su gėlėmis. Vadinasi, kokia jau ten okupacija. Tada Lietuvos sostinėje gyveno tik keletas procentų lietuvių, o beveik pusė gyventojų sudarė žydai, kurie jau girdėjo apie žydų žudynes visoje Europoje, įskaitant kaimyninę Lenkiją. Nenuostabu, kad daliai jų kariai su raudonomis žvaigždėmis atrodė kaip apsauga nuo svastikos nešamos neišvengiamos mirties.

Beje, sovietinių deportacijų neišvengė ir žydai, kurie buvo už nepriklausomą Lietuvą. Kita dalis, vedina savisaugos instinkto, tapo uoliais sovietų pagalbininkais, užsitraukdama Lietuvos žmonių panieką ir neapykantą, prasiveržusią tada, kai sovietų armija buvo išvyta iš Lietuvos, o ja pakeitė vokiečių valdžia, atsisakiusi pripažinti Lietuvos Vyriausybę.

Kai kalbame apie svastikos atėjimą iš Vokietijos, o raudonosios žvaigždės iš Rusijos, mums sunku įsivaizduoti ir kitką: kad tie patys simboliai į Lietuvą galėjo ateiti iš priešingų pusių. Nacistų partijos, kuriai vadovavo Adolfas Hitleris, pilnas vardas buvo Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija, o tuo metu darbininkų judėjimo simboliu neretai buvo ne tik raudona vėliava, bet ir žvaigždė, imant pavyzdį iš bolševikinės Rusijos.

Tačiau A. Hitleris jaunystės metais pasidavė tuo metu labai populiarioms ezoterinėms, teosofinėms idėjoms, todėl partijos simboliu pasirinko svastiką, kuri dar iki XX amžiaus vokiečiams reiškė iš amžių glūdumos atėjusį laimės ženklą. Jis moterims garantavo apsaugą gimdymų metu, o vyrams - sėkmę mūšiuose.

Su šiuo ženklu vokiečiai jau Pirmajame pasauliniame kare siejo savo pergalės viltis, įskaitant ir tuos jų dalinius, kurie kovėsi Baltijos kraštuose. Dar iki A.Hitlerio svastika tapo Vokietijos mokytojų sąjungos, sportinių, kultūrinių, jaunimo organizacijų simboliu ir tik nacistų laikais ji virto arijų kraujo grynumo išraiška. Tada ir šio ženklo prasmė interpretuota iš naujo. Buvo teigiama, kad keturios jo šakos reiškia: Praeitį, Dabartį, Ateitį ir Lemtį.

Kaip ezoterinių idėjų šalininkas, A. Hitleris savo partijos simbolikoje galėjo pasirinkti ir žvaigždę. Tiesa, ne penkiakampę, kaip darbininkų judėjime, bet šešiakampę, Dovydo žvaigždę, kuri kartu svastika buvo Vokietijos teosofų organizacijos emblemoje. Vėliau, kai žydus su geltonąja žvaigžde ant krūtinės nacistai vežė naikinti, ji atsirado šalia svastikos. Kaip teosofų emblemoje. Bet tai reiškė ne gyvenimo prasmės paieškas, o beprasmę mirtį.

Gali būti, kad svastika būtų naudojama ir Sovietų Sąjungoje, jeigu ne karo komisaras Levas Trockis. Jis pasiūlė bolševizmo ir komunizmo kūrimo simboliu laikyti penkiakampę žvaigždę, kuri tapo ir sovietų armijos ženklu, reiškiančiu būsimą komunizmo pergalę penkiuose planetos kontinentuose.
Alvydas Medalinskas

Ant kai kurių pirmųjų bolševikų vėliavų Rusijoje irgi galima rasti svastiką. Šalia žvaigždės ar be jos. Kaip ir ant pirmųjų bolševikinių pinigų po 1917 metų Spalio perversmo. Svastika buvo ir laikinosios Rusijos Vyriausybės ženklu ant dvigalvio imperijos erelio, nuvertus paskutinįjį Rusijos carą Nikolajų II –ąjį. Rusijos valdovas šį laimę nešantį ženklą turėjo ir ant savo automobilio kapoto, o baltosios armijos karininkai, atėję į Ipatjevo namus, kur buvo įvykdyta caro šeimos egzekucija, viename lange rado, matyt, monarchų ranka išbraižytą svastiką.

Šis ženklas, kuris yra ir ant Rusijos nacionalinio kompozitoriaus Michailo Glinkos nekropolio Sankt-Peterburge, rusų tautoje, jos audiniuose buvo paplitęs gal net daugiau nei Vokietijoje. Gali būti, kad šis simbolis būtų naudojamas ir Sovietų Sąjungoje, jeigu ne karo komisaras Levas Trockis. Jis pasiūlė bolševizmo ir komunizmo kūrimo simboliu laikyti penkiakampę žvaigždę, kuri tapo ir sovietų armijos ženklu, reiškiančiu būsimą komunizmo pergalę penkiuose planetos kontinentuose.

Po Antrojo pasaulinio karo su svastikos naudojimu buvo visiškai baigta. Šis ženklas atsidūrė visoje planetoje už įstatymo ribų, nes reiškė žudynes, daugelio artimųjų netektį, mirtį, o Niurnbergo procesas atskleidė ne tik šio režimo nusikaltimus, bet ir vykdytojus. Po to neišvengta ir perlenkimų. Rusijoje iš muziejų ekspozicijų išimti seni rusiški tautiniai audiniai, o Rytų Vokietijoje iškirsta svastikos formos giraitė.

Raudonosios žvaigždės likimas kitas. Sovietų sąjunga tapo viena iš Antrojo pasaulinio karo laimėtojų ir bolševizmas bei stalinizmas savo Niurnbergo nesulaukė. Raudonoji žvaigždė toliau žiba Kremliaus bokštuose, ten, kur anksčiau kabėjo dvigalviai Rusijos caro ereliai, ir kartu su raudonąja vėliava tampa vis brangesniu simboliu Rusijos žmonėms, liudijančiu šios tautos didybę ir netektis kare prieš svastikos nešėjus.

Užmirštant, kad iš pradžių, atsidūrusi po raudona žvaigžde, nukentėjo pati Rusijos tauta, o vėliau ir kitos tautos Centrinėje ir Rytų Europoje. Europos tautoms, įskaitant ir Lietuvą, žvaigždė ir svastika primena mūsų visų tragišką likimą, kai du grobuoniški režimai sukėlė karą, norėdami viešpatauti pasaulyje kitų tautų sąskaita.

Bet tai dar ne visa netektis. Jeigu svastika būtų tik vokiečių ir rusų tautų ženklas, tai jos uždraudimas galėtų būti tik tų tautų tarpusavio santykių reikalas. Bet svastika arba kitaip pasakius, ugnies, kreivojo kryžiaus ženklas buvo labai svarbus daugelio Europos bei kitų tautų gyvenime. Šios tautos ir valstybės jau nukentėjo nuo svastikos ir raudonosios žvaigždės, bet jų tragiškas likimas atsispindi ir negalėjime iki šiol naudoti vieno iš savo kultūros simbolių, kurį išniekino nacistai, o dar anksčiau ir bolševikai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Albinas Januška: neįtikėtina, kad buvę VSD vadovai – gatvėje (19)

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui, Kovo 11-osios akto signataras ir buvęs...

Ekonomistai įspėja: darbo vietas užima imigrantai, o bedarbių lietuvių gali daugėti (10)

Lietuvoje mažėja užimtumas ir didėja nedarbas – štai su tokiomis tendencijomis šalies...

Orai: žiema vietoj šalčių pažers šilumos (17)

Pirmadienio dieną pajūryje ir Šiaurės Lietuvoje naktį kilusi audra pamažu rims. Tik pirmoje...

Įspūdingą dvigubų dublių kolekciją papildęs Sabonis ir „Pacers“ džiaugėsi trečia pergale iš eilės (1)

Trečiąją pergalę iš eilės NBA pirmenybėse iškovojo Indianos „Pacers“ (18-9)...

Geriausios vietos dirbti: „Facebook“ ir „Google“ iškrito iš dešimtuko

Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Facebook Inc.“ ir „ Alphabet Inc“...

Donatas Motvydas – atvirai apie santykius bei seksualinę energiją: aš esu labai neabejingas moterims (1)

„Manyje labai daug seksualinės energijos“, – laidoje „ Nepatogūs klausimai su Radistais “...

Jei užklups šis užkratas, galite net nesuprasti, kodėl nyksta sodas

Kuo sklype pavojingos skylėtbudės, kaip jas išnaikinti ir išgelbėti jomis jau užkrėstus medžius?

Tikėjosi lengvo kelio, o gavo tikrą pragarą: kaip suomiams pavyko sustabdyti sovietų ordą (554)

Iš daugybės Antrojo pasaulinio karo mūšių ir įvykių vienas sunkiausiai suvokiamų yra...

Dėl prarasto siuntinio į teismą padavė Lietuvos paštą: jei netinka, kreipkis į privačias bendroves (196)

Dėl išsiųstos ir nežinia kur dingusios registruotos siuntos Lietuvos paštą į teismą padavęs...

Pasiskundęs, kad šeimyniniai džiaugsmai užgožė vyriškus, sulaukė palaikymo: tu ne vienas, brolau (535)

Du mažamečius vaikus su žmona auginantis vyras tvirtina, kad jau kone trejus metus jų šeimoje...