A.Macijauskas. Kodėl mėsa brangi?

Tie kur platina, dar galėtų pridurti, kad dėl to kaltas Landsbergis. Noriu pasidalinti mintimis, o ką gi turime padaryti, kad mėsa ir kiti maisto produktai Lietuvoje būtų pigesni nei kaimyninėse valstybėse.

Dauguma politikierių rėkia, kad reikia sumažinti pridėtinės vertės mokestį ir mėsa pasidarys tokia pigi, kad visi jos galės prisipirkti iki valiai. Kėdainių dešrų fabriko savininkas teigia, kad ne tik PVM reikia sumažinti, bet ir dešrų fabriką ir jo darbuotojus atleisti nuo visų mokesčių. Va tada jie prigamins tokios pigios dešros, kad net nebesinorės jos. Visi šie siūlymai yra daugiau nei populistiniai. Visų pirma niekas iš lengvatų siūlytojų nepasako, kuo bus užkišta atsirasianti beveik 1 mlrd. skylė biudžete, o antra – ekspertai teigia, kad tos lengvatos tikrai neatpigins dešros, o tik pastorins gamintojų ir prekybininkų kišenes.

Bet palikime rinkiminius pažadus ir pažiūrėkime, kokios priemonės iš tikro galėtų atpiginti maisto, o ypač mėsos, produktus Lietuvoje? Juk esame žemės ūkio kraštas, atrodo turėtume pirkti savus produktus pigiau nei kaimyninių valstybių piliečiai. Tačiau tikrovė yra tokia, kad mes nepasigaminame reikiamo kiekio mėsos. Mūsų parduotuvių lentynose esanti „lietuviška“ mėsos produkcija iš tikro yra gaminama ne iš lietuviškų kiaulių ir jaučių, o iš importuotos mėsos. Ir ta tendencija tik auga: kiekvienais metais importuojame vis daugiau ir daugiau mėsos, o patys pasigaminame vis mažiau ir mažiau.

Tai kaipgi galime tikėtis, kad mėsa pas mus bus pigesnė nei, pavyzdžiui Lenkijoje, jei mes turime tą mėsą atsivežti iš tos pačios Lenkijos? Nėra kitų vaistų nuo didelių kainų, kaip didesnė konkurencija ir didesnės gamybos apimtys. Jei vietoj 800 tūkst. kiaulių (tiek šiuo metu auginame), pagamintume 2 mln., tai labai tikėtina, kad už aukščiausios kokybės (o būtent tokia yra Lietuvoje pagaminta) mėsą mokėtume bent 10-15 proc. mažiau, nei tenka mokėt už importinę.

Atrodo, kad visos prielaidos tokiam gamybos augimui yra: rinka neužpildyta, pašarų turime daugiau nei reikia (vidutiniškai kasmet eksportuojame 1,5 mln. tonų grūdų), turime ir skerdyklų ir mėsos perdirbimo gamyklų. Vienintelė priežastis stabdanti plėtrą – ūkininkams neįveikiamos administracinės kliūtys: poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros, sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) nustatymas, taršos integruota prevencija ir kontrolė (TIPK), detalieji planai, statybos leidimai ir t.t. ir pan.

Visi šie dalykai turi saugoti mus ir mūsų aplinką nuo taršos. Bet paradoksas – stambūs kiaulininkystės kompleksai, kuriuose auginama iki 50 tūkst. kiaulių vienoje vietoje visus tuos PAV‘us, SAZ‘us, TIPK‘us, detaliuosius planus ir kitą dokumentaciją, kuri kainuoja iki 200 tūkst. litų – susitvarko, o štai ūkininkui pasistatyti tvartą keliems šimtams kiaulių nėra jokių šansų. Kol bus tokia situacija, tikėtis, kad mėsa bus pigi – beviltiška.

Ką daryti? Siūlau paprastą sprendimą: leisti ūkininkui nedidelį tvartą, kuriame bus laikoma iki 300 sutartinių gyvulių (SG), statyti be visų šių leidimų, kuriuos gauti jis neturi jokių galimybių ir tuo labiau neturi pinigų apmokėti už juos. Taip pat siūlau suteikti Europos sąjungos paramą tokioms fermoms įsirengti. O iš kitos pusės ryžtingai apriboti stambių kiaulynų plėtrą ir neleisti vienoje vietoje laikyti daugiau, kaip 8 tūkst. kiaulių.

Taip pat sugriežtinti reikalavimus dėl kvapų išmetimo ir srutų išlaistymo tokiems kompleksams, mažiems gi ūkiams paliekant daugiau laisvės. Juk sutikit, kad ferma, kurioje natūraliai auginama keli šimtai riestauodegių, tikrai negali padaryti tiek žalos, kaip tokia, kurioje intensyviai penima 20 tūkst. kiaulių.

Garantuoju, kad po penkerių šešerių metų vietoje 15 stambių kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje turėtume 1500 mažų ir vidutinių kiaulių fermų, kiaulienos gamyba išaugtų mažiausiai dvigubai, visi galėtume įsigyti aukščiausios rūšies mėsos už prieinamą kainą ir aplinka būtų švaresnė. Kodėl tai nėra padaryta iki šiol? Manau, kad dėl nesusikalbėjimo tarp miesto ir kaimo, tarp ūknininkų ir „žaliųjų“, tarp vartotojų ir aplinkos sergėtojų. Juk po visą Lietuvą pasklidę ūkiai, kuriuose bus auginama iki kelių šimtų riestasnukių tikrai nepadarys tokios žalos, kokią dabar daro kompleksai, kuriuose auga po 20, 30 ir net 50 tūkstančių kiaulių.