Ačiū už reginį. Dabar – duonos!

Vis dėlto tai – būtina naujo šalies vadovo darbo pradžios ritualo dalis. Tad liepos 12-ąją, vos po 16 mėnesių pertraukos, antrąkart Seimui ir tautai prisiekiant Prezidentui Valdui Adamkui, iškilmės bus žymiai kuklesnės. Šįkart, Prezidento prašymu, nebus pokylio Prezidentūroje, nors pirmą kartą tapęs šalies vadovu V. Adamkus surengė net keturis priėmimus.

Šalies vadovo inauguracija (lot. inauguratio – iškilminga pradžia; iškilmingas įvesdinimas į aukštas pareigas) turi kelis būtinus elementus. Šventė prasideda iškilmingu posėdžiu Seime, kur Prezidentas duoda priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui. Kadangi Prezidentas yra ir vyriausias kariuomenės vadas, tądien jam prisistato visų rūšių ginkluotųjų pajėgų atstovai. Prezidentūroje išrinktasis Prezidentas perima valdžios regalijas: antspaudą, oda įrištą Lietuvos Respublikos Konstituciją, pasirašomi kadencijos baigimo ir kadencijos pradžios dekretai, iškilmingai nuleidžiama senoji ir pakeliama naujoji Prezidento vėliava.

Prezidentas pasako tris kalbas: pirmą – po priesaikos Seime, antrą – kreipdamasis į jam prisistačiusius ginkluotųjų pajėgų atstovus, ir trečią – sveikindamas tautą, jau suplevėsavus jo vėliavai virš Prezidentūros.

Vakare dažniausiai rengiamas priėmimas Prezidentūroje. Į jį šalies vadovas pasikviečia Seimo ir Vyriausybės narius, diplomatus, rėmėjus, šeimos narius, draugus.

Kiekvienas naujai išrinktas Lietuvos Prezidentas, prisiekęs Seime, gauna Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Tačiau šiais metais paruoštas naujam Prezidentui 10 tūkst. litų vertės aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas V. Adamkui nebus įteiktas, nes jis tokį jau turi, o Valstybės apdovanojimų įstatymas neleidžia to paties apdovanojimo du kartus skirti tam pačiam asmeniui. Pagal tą patį įstatymą apdovanojimo neturėtų gauti ir laikinai prezidento pareigas ėjęs Artūras Paulauskas, nes ordinas skiriamas tik tautos išrinktam Prezidentui. Vis dėlto, V. Adamkus teigia dar svarstąs galimybę šį apdovanojimą įteikti A. Paulauskui.

Per daug švenčių

Tradiciškai Prezidento inauguracija vyksta vasario 25 d., praėjus beveik pusantro mėnesio nuo sausio pradžioje vykstančių rinkimų. Šiemet ji vyks neįprastu metu, nes nestandartinė ir situacija. Inauguracinei komisijai šventę teko paruošti vos per dvi savaites. Be to, beveik tuo pačiu metu organizatoriams reikėjo rūpintis ir Valstybės dienos minėjimo renginiais.

V. Adamkus šįkart atsisakė iškilmingo priėmimo, taigi bus sutaupyta apie 80 tūkst. litų, t. y. kone trečdalis Vyriausybės skirtos sumos (apie 310 tūkst. Lt). Kadangi liepos 6-ąją Valstybės dienos proga Prezidentūroje jau vyko priėmimas, Prezidento atstovų teigimu, antras pokylis vos po savaitės būtų per didelė prabanga. Prezidentūros Kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas mano, kad ateityje būtų prasminga šiuos du renginius sujungti. Jau tradicija tapusio nemokamo koncerto Katedros aikštėje neketinama atsisakyti: Prezidentas V. Adamkus visuomenei dovanos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, vadovaujamo maestro Gintaro Rinkevičiaus, koncertą.

Anot diplomatinio protokolo eksperto Armino Lydekos, šios iškilmės būtinos ne tik teisiniu, bet ir praktiniu požiūriu, nes per vieną dieną sutvarkomi visi dokumentai, reikalingi naujai išrinktam šalies vadovui pradėti eiti savo pareigas. Tačiau nereikia pamiršti ir protokolinio aspekto: tinkamas vadovo pagerbimas, iškilmingumas formuoja jo autoritetą piliečių akyse ir šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Ketvirtąjį Prezidentą lydėjo piketai

Pirmojo atkurtos Nepriklausomybės metais išrinkto Prezidento Algirdo Brazausko inauguracija 1993 m. vasario 25 d. prasidėjo ant Gedimino kalno. Ten Prezidento vėliava buvo pagerbta pagoniškomis ugnies apeigomis, paskui iškilmingai nunešta į Žemutinę pilį – Valdovų rūmus, iš ten – į Vilniaus arkikatedrą, kur ji buvo pašventinta. Tokiu akcentu renginio organizatoriai teigė norėję priminti Lietuvos praeitį: kelią iš pagonybės į krikščionybę. Beje, tuo metu Prezidento simboliai dar nebuvo galutinai patvirtinti: inauguracijos dieną Seimas buvo patvirtinęs tik purpurinį jos foną, o joje pavaizduoti vienaragis ir grifas dar laukė parlamentarų pritarimo. Iš Arkikatedros iškilminga eisena pėsčiomis patraukė į Seimo rūmus.

Prieš vienuolika metų kiek kitokie buvo ir santykiai tarp pozicijos ir opozicijos. Kaip rašoma to meto spaudoje, po priesaikos Seime, ketvirtąjį šalies Prezidentą visi pasveikino plojimais, neplojo tik Tėvynės santaros deputatai. Be to, šie deputatai Prezidento vėliavos pakėlimo ceremoniją praleido užkandžiaudami Seimo valgykloje.

Inauguracijos dieną Prezidentui A. Brazauskui teko susidurti net su dviem piketais. Prie Arkikatedros susirinkę pagyvenę žmonės nenorėjo į šią šventovę įleisti išrinktojo Prezidento ir keikė „balsavusius už komunistą“. Norėdamas išvengti konflikto, A. Brazauskas į Arkikatedrą įėjo pro šonines duris. Dar vienas piketas laukė prie buvusio KGB pastato. Tačiau jis greit iškriko, paskelbus, kad Prezidento procesija eis kitu keliu.

Valdo Adamkaus klasika

1998 m. penktuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu tapusio V. Adamkaus inauguracijos iškilmes A. Lydeka vadina klasikinėmis. Jose buvo akcentuoti visi būtiniausi elementai, išvengta pompastikos, netikėtumų, didesnių incidentų. Tiesa, praėjus penkeriems metams nuo ketvirtojo šalies Prezidento – A. Brazausko – inauguracijos, materialiai kiek kuklesnės, Prezidento V. Adamkaus šventė buvo žymiai prabangesnė. Iškilmingas posėdis Seime. Vietoj eitynių Gedimino prospektu – Lietuvos vadovų kortežas.

Solidžiau atrodė ir nauja uniforma pasipuošę Lietuvos kariai, kurie prisistatė Arkikatedros aikštėje. Pirmąkart surengtas pirmojo valstybės posto perdavimas: po išrinktojo Prezidento vėliavos pakėlimo, kadenciją baigęs vadovas atsisveikino su komanda, susirinkusiais žmonėmis ir išvyko iš Prezidentūros. Paskui ceremonija vyko jau be A. Brazausko. „Tai buvo pats liūdniausias iškilmių momentas“, – prisimena Prezidentūros kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas, kuriam drauge su dar 30 komisijos narių šiemet jau trečią kartą tenka organizuoti inauguracines iškilmes. Jis prisimena, kad per atsisveikinimą A. Brazausko akyse pasirodžiusios ašaros.

Pirmą kartą tapęs Prezidentu V. Adamkus vakare surengė priėmimus net keturiose vietose: Prezidentūroje, Rotušėje, Chodkevičių rūmuose bei Koncertų ir sporto rūmuose. Pasak A. Lydekos, tokie priėmimai – būtina inauguracijos dalis, o jų skaičius priklauso nuo paties Prezidento (pvz. JAV prezidentai rengia nuo 8 iki 28 priėmimų). Priėmimas neturėtų asocijuotis su „ponų baliumi“. Tai – oficiali konferencija šiek tiek mažiau oficialioje aplinkoje, kai politikai, diplomatai, rėmėjai, draugai susitinka pabendrauti, aptarti naujo valstybės etapo. Ir pačiam Prezidentui puiki galimybė išreikšti pagarbą žmonėms, su kuriais teks dirbti. Todėl A. Lydeka tokio susitikimo atsisakymą protokolo atžvilgiu vertina kaip nevisiškai motyvuotą.

Reikalavo naikintuvų

Kai prieš mažiau nei pusantrų metų žiniasklaida svarstė, kaip per penkerius metus Prezidentui R. Paksui pavyks įgyvendinti visus savo pažadus, niekas nė neįtarė, kad jo kadenciją nutrauks apkalta. Tačiau jau tada kai kurie Prezidento R. Pakso sumanymai sukėlė visuomenėje nemažai diskusijų. Daug kam nereikalinga užgaida atrodė naujai išrinkto šalies vadovo idėja per inauguracijos iškilmes vyksiantį įprastą karinį paradą papildyti naikintuvų šou. Tik po karštų ir nervingų ginčų su Vilniaus meru Artūru Zuoku, naikintuvams buvo leista skristi virš sostinės mūrų, tačiau didelio įspūdžio jie niekam nepadarė.

Prezidento R. Pakso inauguracijos šventę norėta surengti labai pompastišką, novatorišką, nepanašią į iki tol buvusias: karinis paradas, lėktuvai, žmonių minios vaišinimas arbata su romu. Pasak A. Lydekos, tai turėjo ir savų privalumų – pritraukė daugiau žmonių. Kita vertus, lėktuvų pasirodymas pernelyg sureikšmino Prezidento postą tokioje nedidelėje valstybėje.

Per apkaltą už Konstitucijos pažeidimus atstatydintas Prezidentas R. Paksas neteko ir galimybės iškilmingai perduoti savo posto kitam. Jo pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Ši aplinkybė pirmadienį iš ceremonijos turėtų išbraukti „minorinį momentą“ – kadenciją baigusio Prezidento išvykimą. Laikinasis prezidentas A. Paulauskas po V. Adamkaus priesaikos Seime automatiškai vėl taps Seimo pirmininku, kuriam Konstitucinio Teismo pirmininkas įteiks naujojo Prezidento pasirašytą priesaikos tekstą.

Be jau minėtų laikinų pasikeitimų, inauguracinė komisija šiemet planuoja ir naują šventės elementą: pirmoji šalies pora padės gėlių prie tik pernai pastatyto karaliaus Mindaugo paminklo. Organizatoriai tiki, kad šis simboliškas gestas gali virsti tradicija: „Čia apskritai puiki vieta: ir Arkikatedra, ir muziejus, ir Gedimino pilis, ir Valdovų rūmai, ir paminklas karaliui Mindaugui“, – sako Prezidentūros kanceliarijos vadovas A. Meškauskas. Prezidentui atiduodant pagarbą vieninteliam Lietuvos karaliui, jį patį pasitiks irgi tradiciškai susirenkantys miestų ir miestelių atstovai su vėliavomis.

Tenka pripažinti, kad Lietuvoje dar nėra nusistovėjusio vienintelio inauguracijos scenarijaus, jis kaskart pasipildo naujomis detalėmis. Juk po Nepriklausomybės atkūrimo Prezidento priesaiką girdėsime tik ketvirtą kartą.