aA
Lėtėjančios reformos, politinė vidaus politikos krizė bei kintantis Gruzijos užsienio politikos diskursas turėtų priversti Europą (ir Vakarus apskritai) pabusti ir suvokti, jog Gruzija jau nebėra „savaime suprantamas“ sąjungininkas, besistengiantis įtikti ES.
Gruzija
Gruzija
© DELFI / Karolina Pansevič

Šių metų gegužės 21-22 d. Rygoje vykusio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo metu tikėjosi susitarti dėl ilgai siekiamo Gruzijos-ES bevizio režimo, pagal kurį Gruzijos piliečiai galėtų laisvai keliauti į ES šalis. Deja, viskas baigėsi kiek kitaip – susitarimas nebuvo pasiektas, paliekant Gruzijai „atlikti dar daug reikalingo darbo“ reformų srityje.

Nepaisant tipiško ES mindžikavimo, bevizio režimo galimybes buvo pažadėta iš naujo įvertinti šių metų gruodį. ES veiklumo stoka Rytų Partnerystėje nėra naujiena. Kaip ir tai, jog programos dalyvės neturi jokių aiškių garantijų dėl narystės ES.

Žvelgiant į Rytų Partnerystės programą, Gruzija laikoma bene vieninteliu sėkmingu jos pavyzdžiu. Prie to prisidėjo sėkmingas reformų politikos įgyvendinimas, leidęs Gruzijai tapti neabejotina Rytų Partnerystės pirmūne. Pasaulio banko duomenimis, Gruzija 2003-2013 m. bent dvigubai pagerino savo rodiklius korupcijos, teise paremto valdymo ir kitose srityse. Jos reformų specialistai šiandien dirba Moldovoje, Ukrainoje bei Centrinės Azijos šalyse. 2014 m. gruzinai su ES pasirašė Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą.

Gruzija keičia savo iki šiol vyravusią „vertybiškai“ provakarietišką užsienio politiką pragmatiškos ir Rusijai palankesnės trajektorijos naudai.
Aivaras Žukauskas

Iš pirmo žvilgsnio, vakarietiška Gruzijos geopolitinė kryptis neturėtų kelti abejonių. 2008 m. Rusijos karinė intervencija paliko gilius randus gruzinų tapatybėje. Vakarietiška orientacija buvo matoma kaip vienintelis pasirinkimas. Tačiau tokia ramybe nederėtų pasikliauti.

Gruzijoje vis garsėja nepasitenkinimo Vakarais balsai, tarp kurių – pastebimai stiprėjantis antivakarietiškas Patriotų Aljansas. Remiantis paskutinėmis apklausomis, šis judėjimas po 2016 m. rinkimų gali tapti viena iš trijų didžiausių frakcijų parlamente. Viena pagrindinių to priežasčių – dabartinėje valdžioje susidaręs politinis vakuumas. Jis kyla iš mažėjančio pasitikėjimo valdančiąja „Gruzijos svajone“ bei nesėkmingų provakarietiško „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ bandymų atgauti turėtą populiarumą. Tuo naudojasi prorusiškos politinės grupės.

Augančio nusivylimo akivaizdoje retoriką keičia ir valdantieji. 2015 m. kovo pradžioje svarbus „Gruzijos svajonės“ atstovas ir šalies „alaus karalius“ Gogi Topadzė atvirai išreiškė savo neigiamą požiūrį į Vakarus. Jo nuomone, Gruzijai vertėtų pilnai normalizuoti santykius su Rusija bei rimtai apsvarstyti galimybę įstoti į Eurazijos Sąjungą. Tai rodo, jog anti-vakarietiškos nuotaikos smelkiasi ir į vis dar Vakarams atvirą valdančiąją koaliciją.

Lėtėjančios reformos, politinė vidaus politikos krizė bei kintantis Gruzijos užsienio politikos diskursas turėtų priversti Europą (ir Vakarus apskritai) pabusti ir suvokti, jog Gruzija jau nebėra „savaime suprantamas“ sąjungininkas, besistengiantis įtikti ES.
Aivaras Žukauskas

Rugsėjo pradžioje naujuoju Gruzijos užsienio reikalų ministru buvo paskirtas buvęs ekonomikos ministras ir dabartinio Gruzijos politikos patriarcho Bidzinos Ivanišvilio sąjungininkas Giorgis Kvirikašvilis. Naujasis ministras kalba apie būtinybę jungti užsienio politiką ir ekonomiką vardan bendros naudos. Nors naujasis ministras ir nebando neigti Gruzijos siekių Vakaruose, jo bei panašūs premjero Iraklio Garibašvilio pareiškimai žymi reikšmingą poslinkį Gruzijos politiniame mąstyme: Gruzija keičia savo iki šiol vyravusią „vertybiškai“ provakarietišką užsienio politiką pragmatiškos ir Rusijai palankesnės trajektorijos naudai.

Politinės problemos neapsiriboja užsienio politikos retorikos keitimu. Paskutiniais metais Gruzijoje lėtėja vidaus reformos, turėjusios priartinti Pietų Kaukazo perlą prie Vakarų. Dabartinė valdančioji koalicija persekioja politinius oponentus – buvęs prezidentas Mikheilas Saakašvilis bei grupelė jo bendražygių dėl arešto pavojaus negali grįžti į šalį, kai tuo tarpu buvęs finansų ministras Vano Merabišvilis ir keli kiti politiniai oponentai yra įkalinti. Praėjusiais metais Gruziją taip pat sukrėtė skandalas, kurio metu iš gynybos ministro pareigų buvo atleistas bene pagrindinis provakarietiškas „Gruzijos svajonės“ politikas Iraklis Alasania. Ši tendencija verčia kelti klausimus apie teisės viršenybės principo Gruzijoje laikymąsi.

Politinės rietenos, Vakarų abejingumas bei antivakarietiški balsai persmelkė ir Gruzijos visuomenę. Pastaroji taip pat pavargo nuo vakarietiško procesų atidėliojimo. 2015 m. balandžio mėn. apklausų duomenimis, narystės ES palaikymas tarp gruzinų sumažėjo nuo 85 iki 68 proc., kai tuo tarpu opozicija jai padidėjo nuo 5 iki 16 proc. Didėjantis skepticizmas Vakarų atžvilgiu (panašios tendencijos pastebimos ir NATO klausimu) ir augantis Rusijos palaikymas verčia abejoti, jog tolimesnės reformos, kurių prašo Donaldas Tuskas ir kiti ES atstovai iš Gruzijos, susilauks didelio gruzinų palaikymo.

Lėtėjančios reformos, politinė vidaus politikos krizė bei kintantis Gruzijos užsienio politikos diskursas turėtų priversti Europą (ir Vakarus apskritai) pabusti ir suvokti, jog Gruzija jau nebėra „savaime suprantamas“ sąjungininkas, besistengiantis įtikti ES. ES turi pradėti šias valstybes traktuoti kaip suverenias, su savo specifinėmis problemomis ir poreikiais, kurių sprendimui reikia proaktyvios prieigos.

ES atstovai gegužės viršūnių susitikime teigė, jog Gruzijos tikslą dėl bevizio režimo su ES bus galima peržiūrėti šių metų gruodį. Šis peržiūrėjimas gali tapti vienu kertinių momentų Gruzijos-ES santykių istorijoje. Europa pagaliau gali suteikti savo sąjungininkui apčiuopiamų garantijų ir tuo pat metu atitolinti Rusiją nuo įtakos Pietų Kaukaze įtvirtinimo, kuriame Gruzija yra paskutinė dėlionės dalis. Čia gali pasitarnauti net ir laikinas Gruzijos piliečių judėjimo į Europą palengvinimas. ES atėjo metas ne tik reikalauti, tačiau ir veikti. Ugningųjų gruzinų kantrybė senka.

Rytų Europos studijų centras
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dėl teroro išpuolio Maskvoje – vis keistesnės versijos, beda pirštu į neatsakytus klausimus (1)

Kaip užpuolikams pavyko surengti žudynes Maskvoje ir nekliudomai pabėgti iš išpuolio vietos?...

STT nepradės ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje papildyta (2)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos...

Dėl gaisro Vilniuje policija pradėjo ikiteisminį tyrimą

Vėlų trečiadienio vakarą Vilniuje kilo didelis gaisras. Policija praneša apie pradėtą...

Griežtai saugomame aplinkosaugos aktyvistės miške – kirtimai: pareigūnai imasi darbo (11)

Miško kirtimai Šimonių girios bendruomenės vadovės Renatos Umbrasienės valdomame miške...

Gydytojas Benediktas Jonuška papasakojo, kaip nuo nelaimių saugo savo vaikus: jau keletą metų nesikeičia pavojingiausių pramogų TOP3

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška jau žino, kad sulig balandžiu ligoninėje prasidės didysis...

Ne visi margučiai tinkami valgyti: kokių medžiagų reikėtų vengti dažant kiaušinius

Artėjant Velykoms daugelis pradedame ieškoti originalių būdų kiaušiniams dažyti, kad šie...

Transliacija / Iš esmės. Ar Putinas gali ryžtis karui su NATO?

Lietuvos pakvietimo į NATO 20-mečio proga svarstysime – ar Vladimiras Putinas ruošiasi naujam...

Apklausė gyventojus dėl papildomo pensijų kaupimo: rezultatai – į vienus vartus (23)

Didžioji dalis gyventojų sutinka, kad įtraukimas į II pakopos pensijų fondus neturi būti...

Po didžiulio gaisro Vilniuje pateikė nemažai detalių: skelbia naujas rekomendacijas gaisras lokalizuotas per kelias valandas (11)

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba...

Mokytojos Veronikos vyras teigia žmonos prašantis mokykloje nebedirbti: jos atlyginimas – mažiausias iš visų veiklų

Prieš metus bene garsiausia Lietuvos mokytoja Veronika su vyru Simu Kazilioniu susituokė saulėtuose...