1792 06 16 Astryna gavo savivaldos teises

Tai buvo Lietuvos dk valda, kurią administravo Trakų vaivados. Astrynos pavieto svarbiausi pareigūnai buvo valdovo paskirti vietininkai (seniūnai). Vienas pirmųjų tokių pareigūnų 1434 paminėtas Andriuška. XVI a. pavietas duotas valdyti kunigaikščiui Glebui Pronskiui, Lietuvos DK žemės iždininkui Fedkai Chrebtavičiui, Stanislovui Skinderiui ir kt. XVI a. pr. prie Astrynos įsikūrė išeiviai totorių kunigaikščiai iš Krymo chanų Girėjų giminės. 1514 Žygimantas Senasis jiems dovanojo privačią valdą ir nuo tada šie totorių kunigaikščiai aktuose ėmė vadintis Astrynos caraičiais.

Po XVI a. administracinės reformos 1565-1566 m. Astrynos pavietas buvo prijungtas prie Lydos pavieto ir kartu su juo tapo Vilniaus vaivadijos dalimi. Besivystančiam Astrynos miesteliui XVII a. svarbi buvo Vladislovo Vazos 1641 suteikta prekymečio privilegija, leidžianti čia rengti turgus kartą per savaitę. Astrynos plėtrą rodo 1666 Kauno seniūno Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos funduota bažnyčia. 1685 06 28 miesteliui prekymečio privilegiją dar kartą patvirtino Jonas Sobieskis. Tačiau XVIII a. Astryna išliko nedideliu Lydos pavieto Ščiutino valsčiaus miesteliu.

Pasinaudodami 1791 priimtu miestų įstatymu, Astrynos miestelėnai ėmė rūpintis savivaldos teisių suteikimu. 1792 06 16 Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas miesteliui suteikė laisvojo miesto teises ir herbą – melsvame fone pavaizduotą „bokštą, ant kurio šarvuota ranka laiko aukštyn iškeltą kardą“. Kaip ir kiti nedideli Lietuvos DK miesteliai Astryna savivaldos teisių neteko po trečiojo Lietuvos Lenkijos padalijimo, kai 1795 miestelis atiteko Rusijai.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija