aA
Po nestabilių 1611 paliaubų tarp abiejų valstybių, 1617 vasarą Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo vadovaujama kariuomenė išsikėlė Livonijoje ir pradėjo jos puolimą. 1621 09 25 švedų pajėgos – 3125 raiteliai ir 14700 pėstininkų, užėmė Rygą. Nesulaukusi prieš turkus kovojančios lenkų pagalbos, Lietuvos DK kariuomenė, vadovaujama lauko etmono Kristupo Radvilos tegalėjo priešpastatyti apie 1500 karių.

Jėgų disproporcija buvo itin ryški. Lietuvių etmonui visgi pavyko 1622 atsiimti Kuršo sostinę Mintaują. Pirmasis karas Livonijoje baigėsi 1622 08 10 sudarytomis paliaubomis.

Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza dėl savo dinastinių siekių nenorėjo sudaryti taikos su Švedija, nors tuo metu pagal 1600 sienas buvo galima atgauti visą Livoniją su Ryga. Nepavykus taikos deryboms, 1625 06 30 prasidėjo naujas švedų puolimas. Vienu puolimu buvo paimta visa Dauguvos linija: Sėlpilis, Kuoknesė ir mažesni įtvirtinti punktai. Karo veiksmai persikėlė į etninės Lietuvos teritoriją: 09 05 buvo užimti kunigaikščių Radvilų Biržai, vėliau Kuršo miestai – Bauskė ir Mintauja. Švedai taip pat puolė ir Prūsijoje bei Lenkijos Pamaryje. Lietuvos DK savarankiškai be valdovo žinios ėmė derėtis su Švedija. 1626 buvo sudarytos paliaubos, atnaujintos sekančiais metais. 

Į konfliktą Švedijos pusėje stojo Prancūzija ir Olandija, kurios siekė panaudoti pirmaujančią švedų kariuomenę nuo 1618 Europoje vykstančiame Trisdešimtmečiame kare prieš Habsburgų imperiją. Todėl jos ėmė tarpininkauti dėl Respublikos ir Švedijos karo nutraukimo. 1629 09 26 Altmarke (Lenkija), buvo sudarytos 6 metų paliaubos tarp Respublikos ir Švedijos. Respublika prarado didžiąją dalį teritorijų Livonijoje, jai palikta tik Kuršo kunigaikštystė ir Latgala. Švedai išlaikė įgulas visuose Prūsijos uostuose (išskyrus Pucką, Gdanską ir Karaliaučių), Švedijos valdovas gavo teisę į muitų mokesčius Gdanske. Zigmantas Vaza ir toliau neatsisakė Švedijos karaliaus titulo bei parėmė Habsburgus. Visa tai sudarė sąlygas būsimų švedų puolimų pagrindimui. Paliaubos galiojo iki naujojo karo su Švedija 1655

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

SuTaupyk

Pasitikrinkite, ar gaunate orią algą: štai kiek uždirba žemiausios kvalifikacijos darbuotojai vienoje šalies įmonėje

„Kai žmogus negali patenkinti savo bazinių poreikių, susimokėti už būsto nuomą, mokesčių,...

Nuvylęs „Kings“ sezonas: klubo laukia svarbūs ėjimai, o vienas jų turės paslėpti Sabonio silpnybę

Domantas Sabonis spindėjo asmeniškai, bet lietuvis ir Sakramento „Kings“ tikrai tikėjosi...

Karas Ukrainoje. Bidenas pasirašė įstatymą dėl pagalbos Ukrainai siuntimo ekspertai: Putinui pinigai finansuoti karą Ukrainoje nesibaigia

Naktį Charkivas buvo apšaudytas įsiveržusių rusų pajėgų, mieste girdėjosi garsūs sprogimai.

Lenkų žiniasklaidoje – daugiau detalių apie vieną iš Volkovo užpuolikų: buvo MMA kovotojas, pagarsėjo instagrame (8)

Lenkijos nepriklausomas dienraštis „ Gazeta Wyborcza “ praneša, kad gauta informacija rodo, jog...

Neeilinis politikas – Gediminas Kirkilas. Pypkės rūkalius, kurį lydėjo ir kuriozinės situacijos (6)

Nenorėjęs būti vadinamas ryškia politikos žvaigžde, tačiau itin daug Lietuvai padaręs...