aA
1609 Abiejų Tautų Respublikos pradėtame kare prieš Rusiją iki 1611 pab. pavyko pasiekti nemenkų rezultatų: Lenkijos etmonui Stanislavui Žulkievksiui su Maskvos bojarinais sudarius sutartį, maskviečių kvietimu 1610 10 į Kremlių įžengė lenkų ir lietuvių kariuomenės įgula, o 1611 06 13 buvo atsiimtas Smolenskas. Tačiau šie laimėjimai nebuvo įtvirtinti.

Zigmantas Vaza buvęs tuo metu stovykloje prie Smolensko atsisakė patvirtinti lenkų etmono sudarytos sutarties sąlygas. Jis nesutiko grąžinti Rusijai iki tol užimtų teritorijų, pats reiškė pretenzijas į caro sostą. O atvykusius į karo stovyklą rusų pasiuntinius galiausiai suėmė ir išsiuntė į Lenkiją. 1610 sutarties laužymas, nesiskaitymas su vietos papročiais netruko sukelti didėjantį Rusijos visuomenės nepasitenkinimą. 1611 pr. Rusijoje kilo nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas, pradėjo formuotis ginkluoti būriai, siekę pirmiausia Maskvos išvadavimo.


1611 03 29 Maskvoje kilo sukilimas. Tačiau Kremliuje dislokuota lenkų lietuvių kariuomenės įgula vadovaujama Lietuvos DK referendoriaus Aleksandro Korvino Gosievskio, sukilimą žiauriai numalšino: buvo sudegintas Maskvos priemiestis Belyj gorod. Maskvoje kilo tris dienas siautėjęs gaisras. Tuo pačiu metu prie Rusijos sostinės priartėjo rusų bojarinai, šauliai, tarnybiniai kazokai, iki to laiko jau užmušto apsišaukėlio caro Lžedmitrijaus būrių likučiai, nesėkmingai bandę užimti Maskvą. Tačiau jie 04 11 apsupę sostinę, užblokavo Kitaj gorode ir Kremliuje įsitvirtinusius Lenkijos ir Lietuvos karius.

Nors tarp apgulėjų 08 prasidėjo nesutarimai, jų pozicijas sustiprino 1612 pr. prie Maskvos priartėję Nižnij Novgorode suformuoti Kuzmos Minino ir kunigaikščio Dmitrijaus Požarskio vadovaujami kariai.


Apgultis labai apsunkino Respublikos karių aprūpinimą maistu ir ginklais. Blokadą bandžiusiam nutraukti Lietuvos DK didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui kelią pastojo kunigaikščio D. Požarskio kariai. Nors lietuvių etmonas atgabeno maisto ir ginklų, tačiau prasibrauti į miestą nepavyko. 08 22-24 vykusios kovos baigėsi Lietuvos kariuomenės pralaimėjimu, 1612 09 07 jiems teko atsitraukti nuo Maskvos, o Kremliaus įgulai vežtos atsargos atiteko rusams. Tai ir nulėmė apgultos įgulos likimą, ilgiau išsilaikyti ji nebegalėjo. 


Po atkaklių kautynių 1612 11 04 rusai Respublikos įgulą išstūmė iš Kitaj-gorodo, o kitą dieną kapituliavo Kremlius. Dalis lenkų lietuvių karių buvo išžudyti, dalis pateko į nelaisvę. O 1613 pr. nauju Rusijos caru buvo išrinktas Michailas Romanovas. 2005 Rusijoje 11 05 paskelbta Rusijos liaudies vienybės diena.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0