1444 11 10 prie Varnos žuvus Lenkijos karaliui Vladislovui III Jogailaičiui (Varniečiui) šioje valstybėje prasidėjo bekaralmetis, užtrukęs iki 1447. Per šį laikotarpį įvyko reikšmingų pokyčių lenkų-lietuvių santykiuose. Apskritai tai buvo dviejų valstybių įtemptos politinės kovos laikmetis.

Varnos katastrofa išskyrė Lenkiją ir Vengriją, lenkai dabar visą dėmesį sukoncentravo į šiaurės rytus – Lietuvos DK grėsė, kad jos valdovas – vienintelis likęs Jogailaitis – Lietuvos dk Kazimieras bus pakviestas į Lenkijos sostą, o sąjunga su Lenkija bus atnaujinta. Kadangi Lietuvos DK išryškėjo kaip Jogailaičių dinastinė atrama Lenkijoje, tai tiek Kazimierui Jogailaičiui, tiek Lietuvos ponams leido kelti savas sąlygas lenkams.

Pirmuoju žingsniu tapo 1445 04 23 Sieradzėje sušauktas Lenkijos seimas nusprendęs dėl „Lietuvos kunigaikščio“ Kazimiero Jogailaičio rinkimų Lenkijos karaliumi. Vėliau sekė 08 24 vykęs seimas Petrakave, pasižymėjęs pirma aštresne lietuvių ir lenkų konfrontacija. Lietuviai, būdami padėties šeimininkais, reikalavo pirmiausia Lietuvos DK suverenumo pripažinimo ir išsiderėjo lenkų pasiuntinybę į Lietuvą. Spalį į Gardiną atvyko Lenkijos atstovų delegacija, siūlanti elekcinę karūną Kazimierui. Su tokiomis sąlygomis Lietuvos dk nesutiko ir pažadėjo atsiųsti atsakymą pasitaręs su Lietuvos ponais.


Sekančiu ir itin svarbiu žingsniu derantis dėl karūnos buvo 1445 11 30 Vilniuje įvykęs išplėstinės Ponų tarybos posėdis. Į ją atvyko Voluinės valdytojas, buvęs Lietuvos dk Švitrigaila, besąlygiškai parėmęs suverenią politiką, susirinkime dalyvavo ne tik lietuvių ponija, bet ir nemažai rusėnų didikų su Kijevo kunigaikščiu Olelka Vladimiraičiu priešakyje. Taigi abu Gediminaičiai, anot Grzegorzo Błaszczyko, mūru stojo už jaunąjį Jogailaitį Kazimierą. Pastarasis visgi turėjo laviruoti tarp lenkų ir lietuvių. Vilniaus suvažiavime valdovas parodė, kad nepaliks Lietuvos ir bus jos didžiuoju kunigaikščiu, suvereniu valdovu. Iš kitos pusės jis tvirtai apsisprendė neatsisakyti dinastinio Lietuvos sosto. Taigi norėjo Lenkijos karūnos, tačiau naudingomis sąlygomis.

Nors apie Vilniaus suvažiavimą žinoma nedaug, tačiau svarbiausia, jog jame išryškėjo pozicija dėl Kazimiero Jogailaičio išrinkimo Lenkijos karaliumi. Šį sprendimą išsakė Lietuvos pasiuntiniai išsiųsti į Lenkiją, į antrąjį seimą Petrakave. Lietuvos delegaciją sudarė du rusėnų kunigaikščiai – Lenkijos karalienės Zofijos pusbrolis kunigaikštis Vasilijus Druckis ir kunigaikštis Jurgis Alšėniškis, taip pat 4 Lietuvos ponai – Jonas Nemiraitis, Načkus Ginvilaitis, Andrius Davainaitis ir Mykolas Mantautaitis.

Pagrindinę kalbą seime pasakė kunigaikštis V. Druckis. Jis pirmiausia patikino, kad Kazimieras Jogailaitis nebuvo ir nėra lenkų vietininku Lietuvoje, bet yra „teisėtas Lietuvos Kunigaikštystės paveldėtojas“, jos didysis kunigaikštis. Tačiau Lenkijos sostas Lietuvos valdovui yra tėvoninis ir lenkai negali laisvai disponuoti juo „be jo leidimo“. Kitaip tariant pareikšta, jog Kazimieras Jogailaitis į Lenkiją gali ateiti kaip suverenus Lietuvos ir tėvoninės Lenkijos valdovas. 


Taigi Vilniaus suvažiavime Lietuvos ponija sutiko su dviejų savarankiškų ir nepriklausomų valstybių personaline sąjunga.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

VSD pažymose – ne tik „MG Baltic“: atskleisti kitos įtakingos verslo grupės veiksmai (37)

Neleistinus politikų ir verslo ryšius tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas...

Latvijos ekonomistas: pamirškite apie 20–30 proc. algų augimą (13)

Darbdaviai Baltijos šalyse dar puikiai pamena praėjusią finansų krizę, todėl darbuotojams...

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (8)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (149)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (80)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

Artimieji susikibo dėl nužudyto kovotojo Morkevičiaus palaikų: už urnos laikymą namuose velionio mylimajai gresia bauda (1)

2016 metų gruodį nužudytas garsus kovotojas Rolandas Morkevičius , kuris TV žiūrovams buvo...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (166)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (118)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (10)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (21)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...