Tvariausios Lietuvos įmonės. Rajonų sąraše – kelios netikėtos staigmenos, dėl Kauno rajono verda arši kova

Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko didelio masto tyrimą unikalų tyrimą apie tvariausius Lietuvos verslus. Tyrimu buvo siekta atspindėti kiekvieną šalies regioną, tad jis aprėpė absoliučiai visas 60 Lietuvos savivaldybių. Tyrimas bus publikuojamas keliomis dalimis, pradedant nuo rajoninių savivaldybių.

Šis tyrimas – „Delfi“ iniciatyvos „Tvari Lietuva“ dalis. Jis buvo atliktas rugsėjo 1–spalio 15 dienomis. Įmonių tvarumas tyrime vertintas keliais skirtingais aspektais – ekonominiu, visuomeniniu ir aplinkosauginiu, jie pačiame tyrime prie kiekvienos įmonės pažymėti skirtingais ženkliukais.

Visoje Lietuvoje išsiskiria skandinavų įmonės ir keli sektoriai

Kaip matyti iš tyrimo, vienoms įmonėms tvarumą sekasi vystyti visais lygmenimis, kiti verslai labiau susitelkę į kelias konkrečias tvarumo sritis.

„Marga ta Lietuva, bet negaliu pasakyti, kad kažkuriam krašte siaubingas vaizdas. Taip nėra. Lietuva yra vientisiau besivystanti negu kitos valstybės. Jeigu šiaip kalbant apie mūsų šalį įprasta pasakyti, kad egzistuoja dvi ar trys Lietuvos, tai tvarumo kontekste neišeina to pasakyti“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Kaip teigia pašnekovas, visoje Lietuvoje, visose savivaldybėse tvarumu išsiskiria tie verslai, kurių dalininkai arba savininkai yra skandinavai.

„Tose įmonėse tvarumas ir darnumas jau yra ne vien tik žodžiai, bet realiai ir filosofija, ir kultūra, ir veiksmai“, – sako G. Sarafinas.

Jis pastebi, kad kaip tvarūs dažniau minėti ir tam tikri sektoriai: „Dažniausiai buvo minimi poilsio ir sveikatinimo sektoriai, taip pat tvarios energetikos – saulės, vėjo – įmonės, ekologiniai žemės ūkiai.“

G. Sarafinas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip esantis tvarus, dažnai išskiriamas IT sektorius.

Dėl Kauno rajono įmonių įsiplieskė kova, nustebino paribio savivaldybės

Kaip matyti iš tyrimo, kai kurie rajonai išsiskiria tvarių įmonių gausa. Tarp jų – Kauno, Tauragės, Mažeikių rajonai. Pasak G. Sarafino, įmonių gausa tyrime paprastai išsiskyrė miestai, bet tarp kai kurių rajonų skirtumai irgi buvo itin ryškūs.

„Kalbinant merus, verslo atstovus buvo akivaizdu, kad kai kuriuose rajonuose verslo įmonių tiesiog gerokai mažiau nei kituose rajonuose. Ir ne tai, kad dešimtimis, bet kartais“, – teigia jis.

Kaip išskirtiniu tvarumu pasižymintį G. Sarafinas išskyrė Kauno rajoną: „Ten yra amžina kova tarp Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių, nes vadinamoji Laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra Kauno rajone, tad rajonas didžiuojasi ir išskiria tvarias įmones būtent iš ten, bet ir Kaunas nori iš ten išskirti. Tiesa, jeigu žiūrėtume formaliai, tai yra Kauno rajonas. Jis tikrai išsiskiria tvarumu.“

Prie suspindėjusių G. Sarafinas įvardijo ir kai kuriuos Lietuvos kraštuose esančius rajonus.

„Maloniai nustebino Švenčionių, Šalčininkų ir Tauragės rajonų savivaldybės. Prieš skambinant atrodė, kad ten bus taip pat varganai, kaip ir kitose paribio savivaldybėse, bet taip nebuvo. Pavyzdžiui, Šalčininkuose – penkios tvarios įmonės, Tauragėje – dar daugiau“, – akcentavo pašnekovas.

Apskritai tyrimo metu pastebėta, kad rajonuose į tvariųjų sąrašus dažniau pateko smulkesnės įmonės. Tiesa, pagal tyrėjų nustatytus vertinimo kriterijus itin smulkūs verslai, kur dirba mažiau nei 20 žmonių, į šį tvarumo matavimo procesą įtraukti nebuvo.

Pasak G. Sarafino, be įmonių skaičiaus ir dydžio, dar vienas rajonų bei miestų skirtumas – įmonių vadovų požiūris.

„Miestuose yra daugiau progresyviai mąstančių įmonių vadovų, kurie galvoja apie ateitį, apie savo aplinkosauginį vaidmenį, ką paliks po savęs. Jie galvoja apie tvarumą bendrąja prasme. Regionuose mąsto kitaip. Jie nebūtinai mąsto apie tvarumą, jie tiesiog nori būti dori, sąžiningi, siekia neteršti gamtos. Tai galų gale lemia tokį patį rezultatą, bet jie neturi tokio tikslo – būsim tvari įmonė. Jie tiesiog tokie tampa dėl savo sąžiningumo“, – sako G. Sarafinas.

Kas yra tvaru?

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė teigia, kad tvarumo keliu įmonės pasuka dėl skirtingų priežasčių.

„Verslo supratimą apie tvarumą formuoja keli dalykai. Tai besivystanti konkurencinė aplinka, kai norint išlikti tarptautinėje arenoje reikia nuolat stebėti savo konkurentų progresą. Kitas dalykas – nuolat besikeičiantis ir griežtėjantis teisinis reguliavimas, pagal kurį įmonės turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ir trečias – kaip geriausiai atliepti visuomenės poreikius“, – teigia J. Neliupšienė.

Tuo tarpu tvarumo temą versle ne vienus metus analizuojanti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė dr. Miglė Eleonora Černikovaitė sako, kad ne antraeilį vaidmenį vaidina ir finansiniai motyvai.

„Aišku, viešoji aplinkosaugos politika paskatina verslą apsispręsti vykdyti žaliąsias iniciatyvas. Taip pat įtaką daro ir finansuojami aplinkosauginiai projektai, kurie, neslėpkime, pagerina įmonių finansinę padėtį. Tačiau ir dabar, ir seniau įmonėms rūpėjo mažinti išlaidas ir didinti efektyvumą, ir, kai jau visos galimybės išnaudotos, atsigręžti į aplinkosaugą. Tai natūralus procesas“, – teigia mokslininkė.

J. Neliupšienė teigia, kad inivacijoms ir tvarumui iki 2027 m. numatyta skirti daugiau kaip 500 mln. eurų.

„Iš jų labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių pramonės transformacijai bus skirta 75 mln. eurų, pramonės skaitmeninimui – 105 mln. eurų, iš kurių 45 mln. Eurų skiriami Vidurio ir Vakarų Lietuvos (VVL) regionui, 60 mln. Eurų – sostinės regionui, o trumpose vertės kūrimo grandinėse dalyvaujančių mažų ir vidutinių įmonių verslo procesų modernizavimui VVL regione dar 32 mln. eurų ir t. t.“, – vardija viceministrė.

Kita vertus, sako M. E. Černikovaitė, dalį verslų apie tvarumą priverčia galvoti ekstremalios situacijos.

„Dar kitos įmonės investuoja į ilgalaikius procesus, technologijas, matydamos, kad ateityje kito kelio nebus“, – teigia pašnekovė.

Apskritai tvarumo klausimas tiek Europoje, tiek visame pasaulyje dabar yra itin aktualus ir pagrindinės to priežastys, anot M. E. Černikovaitės, – klimato kaita bei aplinkos blogėjimas. Ir nors pati tvarumo sąvoka atrodo gan nauja, pašnekovė akcentuoja, kad iš tiesų ekonominius, socialinius ir ekologinius aspektus sujungusi tvaraus vystymosi idėja siekia XX a. pabaigą.

„Pirmą kartą šis terminas buvo paminėtas 1987 m. JT World Commission on Environment and Development ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“. Jai tuo metu vadovavo norvegų ministrų pirmininkė Gro Harlem Brundtland. Taigi šioje ataskaitoje komisija pirmoji apibrėžė tvarią plėtrą – tai plėtra, kuri atitinka dabartinės visuomenės poreikius ir kurie negali būti aukštesni už ateinančių kartų poreikius.“ Komisija sėkmingai suvienijo tris svarbiausius principus – ekologinės, ekonominės ir socialinės aplinkos poreikius. Tai ir yra bendras tvarumo apibrėžimas“, – aiškina M. E. Černikovaitė.

Anot G. Sarafino, renkantis kriterijus, pagal kuriuos įmonės buvo vertinamos atliekant tyrimą, taip pat remtasi JT tvarumo principais.

Vertintos pagal 6 pagrindinius kriterijus

Siekiant išsiaiškinti tvariausias Lietuvos įmones buvo apklausta daugiau nei 380 asmenybių – tai yra savivaldos atstovai, verslo atstovai, Pramonės ir amatų rūmų atstovai, aplinkosaugininkai arba ekologai bei žiniasklaidos atstovai.

Papildomai buvo kalbinti ir apklausti Aplinkos ministerijos vadovai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovai ir dalis narių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovybė, šalies universitetų atstovai.

Apklaustų asmenų prašyta įvardyti, jų nuomone, tvariausias įmones toje savivaldybėje, kurioje jie veikia. Visiems apklaustiesiems buvo pateiktas vienodas tvaraus verslo apibrėžimas, kuriuo vadovaujantis įmonės galėjo būti siūlomos į tvariausiųjų sąrašą.

Sąraše atsidūrė tos įmonės, kurios atitinka daugumą šių kriterijų: aukšta įmonės kultūra, darbuotojų gerovė, lygios galimybės bei žmogaus teisių laikymasis, darnus santykis su visuomene bei vietine bendruomene, svarus indėlis į aplinkosaugą, žaliasis kursas, sumokami mokesčiai, investicijos, sukurtos darbo vietos ir skaidrumas.

„Apklausiamieji respondentai stengėsi neminėti kokių nors įtartinų įmonių, nes jiems būdavo pasakyta, kad įmonė turi būti draugiška ir gamtai, ir darbuotojams, ir bendruomenei ar miestui, kuriame veikia, ir nedraugiška korupcijai“, – aiškina G. Sarafinas.

Tiesa, sako jis, kai kurias įmones iš sąrašo teko išbraukti, nes neatitiko vienokių ar kitokių kriterijų. Tokių buvo apie 10.

„Čia negali būti tokio „pusiau nėščia“ vaidmens. Tarkime, pusiau tvari. Mes tokių neįtraukėme. Dėl korupcijos išmetėme tris įmones. Ne dėl to, kad kas nors jas stengėsi prastumti, bet tie paminėję tiesiog nežinojo, kad ten vis dar sukasi vokeliai. Dėl prasto elgesio su darbuotojais išbraukėme maždaug keturias įmones; apie ydingą elgesį jose daugiausia sužinojome iš vietinės žiniasklaidos. Labai gerai, kad kalbinome žiniasklaidos atstovus: jie buvo tarsi filtrai. Ir keturias įmones išbraukėme dėl nedraugiškumo gamtai, – nors politikai ir verslininkai išskyrė, tarsi jos tvarios, darnios ir visokios kokios labai reikšmingos regione, bet aplinkosaugininkai ir žiniasklaidos atstovai sakė skubiai išbraukti, nes, pavyzdžiui, skleidžia kvapą, daug visokių skundų iš gyventojų gaunama dėl kitokios taršos ir yra baustos dėl aplinkosaugos pažeidimų“, – komentuoja G. Sarafinas.