Tvari ir darni Lietuva. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – panašaus kalibro veikėjai, bet tyrimas atskleidė ir skaudžius užkulisius

„Delfi“ tęsia didelio masto tyrimo „Tvari ir darni Lietuva“ viešinimą. Šis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su žurnalo „Reitingai“ tyrėjų komanda. Šį kartą skaitytojams pateikiamas tvariausių įmonių sąrašas trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Nors pagrindiniai Lietuvos didmiesčiai tikrai išsiskiria tvarių įmonių gausa, tyrimas atskleidė ir kai kuriuos skaudžius verslo pasaulio užkulisius – aukščiausias tvarumo pozicijas Vilniuje ir Kaune užima tarptautinės kompanijos, tuo tarpu lietuviškiems verslams sužibėti sekasi gerokai sunkiau.

Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius ir tyrimo autorius Gintaras Sarafinas, lietuviškoms įmonėms dar labiau koją pakišo „Covid-19“ pandemija ir dalis jų tiesiog balansuoja ties išgyvenimo riba.

Kaune sužibėjo IT, Klaipėdoje – uostas

Kaip pastebi G. Sarafinas, trys didieji Lietuvos miestai lyginant su kitomis savivaldybėmis tyrime atrodo „labai galingai“, čia žaidžia aukšto kalibro veikėjai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas miestas turi savo ypatybių. Pavyzdžiui, Kaune net trečdalį visų į tvariausiųjų sąrašus patekusių verslų sudarė IT įmonės.

„Kalbant apie Klaipėdą, išryškėjo, kad ten daugiau negu trečdalis įmonių yra iš uosto. Uostas turi savo savybių – ten yra ir pakankamai taršių įmonių ir žinom istorijų, kai klaipėdiškiai dusdavo ir ten buvo visokių kietųjų dalelių. Tos istorijos dar nėra pasibaigusios ir Klaipėda dėl to vis dar išgyvena, jai vis dar skauda, bet kelios įmonės (trečdalis iš išskirtųjų Klaipėdoje) yra būtent uosto įmonės ir jos skiriasi nuo šalia veikiančių įmonių“, – sako G. Sarafinas.

Tuo tarpu Vilniuje, rodo tyrimas, užvirė aršiausia konkurencija, kadangi sostinėje įmonių koncentracija itin didelė. G. Sarafinas sako, kad nemaža dalis Vilniuje įsikūrusių įmonių tvarumą laiko ne mada, o būtinybe. Dėl šios priežasties tyrėjai čia netgi sudarė papildomą, bent kelis kartus respondentų paminėtų įmonių sąrašą.

Apskritai, pasak pašnekovo, didmiesčiuose įmonės yra „panašiai aukšto lygio“. Kaip matyti iš tyrimo, didžioji dalis įmonių sostinėje – paslaugų. Paslaugoms, sako G. Sarafinas, lengviau būti tvariomis, vis tik daryti išvados, kad paslaugos didmiesčiuose nukonkuravo gamybos įmones – negalima.

„Kadangi Vilnius turi daugybės įmonių centrines būstines, tai ten visos biotechnologijų įmonės, visi bankai, visos inovatyvios įmonės, kurios tiesiog tuo gyvena, tai deklaruoja, skelbia, kad tvarumas versle nebe įvaizdžio, o jau verslo sėkmės dalis ir klausimas. Jos tai akcentuoja, apie tai nuolat šneka. Tai jau tampa tokia kaip ir duotybe, realybe, nes to nori ir reikalauja jau ir klientai“, – sako G. Sarafinas.

Išloš ieškodamos darbuotojų

„Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė bei skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė sako, kad tvarumo iš verslo įmonių jau reikalauja ne tik klientai, bet ir darbuotojai. Tai ypač tampa aktualu naujajai kartai.

„Dabar mes susiduriame su didžiuliu darbuotojų trūkumu ir, aš manau, kad tas verslas, kuris kreipia dėmesį į tvarumą, tikrai turės mažiau problemų susirasti darbuotojų negu tas verslas, kuris nesirūpina darbuotojų mokymu, darbuotojų sveikata, darbuotojų darbo sąlygomis, darbuotojų laisvėmis, teisėmis ir panašiai. Ir, ką pastebėjau, labai dažnai svarbu ne tik atlyginimas“, – sako R. Skyrienė.

Pašnekovės teigimu, laikai „mokėk pinigus ir bus gerai“ baigėsi.

„Atsirado daugiau motyvacinių priemonių ir jaunesnei kartai ypač svarbu, kaip jie gali dirbti, ar jie gali dirbti nuotoliniu, ar jie turės sveikatos draudimą, ar jie turės galimybę per pietus paimti kokį vaisių nuo bendro stalo. Atsiranda daug tokių svarbių dalykų, kurie anksčiau neatrodė svarbūs“, – teigia R. Skyrienė ir juokauja, kad atlyginimo pakėlimas kaip motyvacija veikia tik tris mėnesius, o po to darbuotojas vėl nori didesnio.

Specialistės manymu, tarp socialiai atsakingos ir tvarios įmonės galima dėti lygybės ženklą. R. Skyrienė sutinka, kad visuomenei dar gali atrodyti painu ir neaišku, kaip darbuotojų gerovė siejasi su tvarumu, bet iš esmės tai yra itin svarbi dedamoji.

„Verslas, kuris tvarus ilgiuoju laikotarpiu, yra tas, kuris valdo savo rizikas. O rizikos valdymas apima viską – pradedant vadybos kokybe, vadybos taisyklėmis, įvairiais standartais, įvairiais kodeksais, santykiais su darbuotojais, santykiais su tiekėjais, santykiais su klientais, su bendruomene ir taip pat aplinkosauginiai reikalavimai. Visa tai yra susiję ir daro įtaką verslo reputaciniams dalykams“, – aiškina R. Skyrienė.

Tyrimas atskleidė ir skaudžius verslo pasaulio užkulisius

Remiantis tyrimu matyti, kad didžiąją dalį sąrašo didžiuosiuose Lietuvos miestuose užima tarptautinės kompanijos.

„Gal Klaipėdoje kiek mažiau, bet Kaune ir Vilniuje tarptautiškumo aspektas labai svarbus. Pažiūrėkim į Kauną – gerokai daugiau negu pusė yra tarptautinės korporacijos arba padaliniai“, – akcentuoja jis.

Anot G. Sarafino, būtent užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje ir tampa didžiausiais tvarumo flagmanais.

„Tarkime, sporte, yra tarptautinės komandos – yra LKL ir yra kokia nors kiemo lyga. Čia šitame tyrime irgi viskas analogiškai. Yra įmonės, kurios tvarumo pionierės, lyderės, ir yra įmonės – vienos dėl to, kad sąžiningos, kitos gal dėl to, kad apie tai kartais pagalvoja ir girdėjo, kad tai madinga ir reikalinga, ir irgi siekia tokios tapti, bet kitos tai yra flagmanai“, – sako G. Sarafinas.

Po tokiu tarptautinių kompanijų dominavimu slepiasi ir ne itin šviesūs verslo pasaulio užkulisiai. Kaip sako G. Sarafinas, pažanga tvarumo klausimu lietuviškuose versluose ir taip vyksta lėčiau, o COVID-19 pandemija situaciją dar pablogino.

„Tvarumas yra turtingos ir išsivysčiusios visuomenės sąvoka ir kategorija, ir ji tuo gyvena. Lietuvoje pernelyg daug lietuviškų verslų, ypač per visus karantinus ir kovidus, balansavo ant išgyvenimo temos – kaip subalansuoti srautus ir išgyventi, išlikti, nebankrutuoti. Tada, kai tau rūpi, ką valgysi ir kaip išmokėti darbuotojams atlyginimus, tos žaliosios, tvarumo, brandos temos eina tolyn. Čia jau yra turtingų korporacijų mąstymo kategorijos – jos tam turi ir finansinių, ir žmogiškųjų, ir laiko resursų. Jie paskiria už tai atsakingus žmones, tada viskas ir vyksta, tada tai tampa gyva. O lietuviškose įmonėse dažnai yra – pats dainuoju, pats šoku, pats bilietus parduodu. Jie turi būti daugiadarbiais.

Kai nėra už tai atsakingo žmogaus, jeigu vadovas nenurodo tokio kaip tikslo, siekinio, tai savaime, kiek pavyksta, tiek įvyksta. O šiaip tai lietuviškose įmonėse tai rutuliojasi lėčiau ir tik kai būna gerbūvio metai, kai būna sėkmės ir pakylėjimo metai, o kai yra krizės metai, tai šiek tiek slopsta ir sustoja“, – teigia G. Sarafinas.

Dvi silpnosios vietos

Kad tarptautinės kompanijos Lietuvoje uždavė tvarumo toną sutinka ir „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė R. Skyrienė. Kita vertus, anot jos, yra ir labai gražių lietuviško kapitalo įmonių pavyzdžių.

Tyrime taip pat matyti, kad tarp šimtus darbuotojų turinčių didmiesčio įmonių atsidūrė ir gerokai mažesnių verslų. R. Skyrienė atkreipia dėmesį, kad mažoms įmonėms būti tvariomis yra netgi lengviau, nes jos jau savaime labiau taupo, skaičiuoja, tik dažnai apie tai nekalba.

Kita vertus, sako G. Sarafinas, su kai kuriomis didžiosiomis įmonėmis yra priešingai – jos daugiau kalba nei daro.

„Didmiesčiuose bankai ar IT įmonės deklaruoja tvarumą, bet kai giliau knaisiojiesi, gali atrasti, prie ko prikibti, kad su tuo tvarumu nelabai draugauja. Žodžiais – taip. Įsirašo tvarumą į veiklos planus, bet iš tiesų tie serveriai kertasi su tvarumu, nes jie – ir atliekų, ir šilumos, ir garso skleidėjai. Ir technologijų įmonės negalvoja, kur deda atliekas. Programuotojas dirbdamas atliekų nekuria, bet šiaip technologijos su tvarumu ne per daug bendro turi“, – sako jis.

„Įmonės netgi yra audituojamos, yra specialiai parengti auditoriai, kurie gali audituoti socialines ataskaitas, patikrinti, ką jūs ten darote. Nes dabar labai madinga sakyti – mes esame socialiai atsakinga televizija. Klausimas, ar tikrai taip? Tik pasakyti neužtenka. Tam ir reikalingos tam tikros ataskaitos, pagal kurias tu gali pamatuoti savo pažangą“, – priduria R. Skyrienė.

Pašnekovė kalbėdama apie tvarumą išskiria ir dvi silpnąsias Lietuvos įmonių vietas. Jos teigimu gamybos įmonėms sudėtingoji užduotis vis dar yra aplinkosauga, kitoms – dialogas su bendruomenėmis.

„Žinot, kažkada paklausiau vienos olandų dujų įmonės, kaip jūs darote didelius projektus, kaip suderinate viešą interesą ir plėtrą, tai, pasirodo, jie pradeda kalbėti nuo pradžių pradžios. Kai tik prasideda kažkokie projektai, kad ten kažką darys, iškart aiškina bendruomenei, kas čia bus daroma, kaip čia bus daroma. Tai, man atrodo, ta kultūra turėtų užaugti iki tokios, kad būtų daugiau diskutuojama iki atsitinka kažkas“, – įžvalgomis dalijasi R. Skyrienė.

Bendrą tyrimo „Tvari ir darni Lietuva“ sąrašą žiūrėkite kitą pirmadienį.

Taip pat skaitykite: Tvariausios Lietuvos įmonės. Rajonų sąraše – kelios netikėtos staigmenos, dėl Kauno rajono verda arši kova
Tvari ir darni Lietuva. Verslams teks žaisti pagal naujas taisykles, proveržis – net juodais laikomuose sektoriuose