Nors vasarai prabėgus šaltibarščiai nebedominuoja ant stalo, tai jokiu būdu nereiškia, kad burokėliai iš viso pamiršti. Kaip gi be jų pagaminsi silkę pataluose ar išvirsi gardžius barščius? Maža to, pastaruoju metu aukščiausio lygio restoranai vis dažniau burokėlį įtraukia į savo valgiaraščius. Ne tik dėl skonio ar vertingų medžiagų, bet ir išvaizdos. Taigi kas tas burokėlis ir kokių ditirambų jis vertas?

Burokėlis – kokia
tai daržovė?

Burokėliai priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir lapiniai runkeliai bei špinatai. Valgyti galima tiek jo lapus, tiek ir šaknis. Visiems gerai žinomi burokėliai yra ryškaus purpurinio atspalvio, tačiau yra ir kitokių: kai kur auginami baltieji ir auksiniai burokėliai. Kadangi šių daržovių sudėtyje gausu cukraus, burokėliai puikiai tinka, kad būtų valgomi švieži, tačiau įprastai jie yra termiškai apdorojami arba marinuojami.

Istorija

Kaip ir daugelis daržovių, taip ir burokėliai kadaise buvo laukiniai ir nieko bendro su maistu neturėjo. Jie buvo žinomi dar antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą senovės Persijoje, kur buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 m.pr.Kr. priešakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti auginti kaip daržovė – iš pradžių buvo valgomi tik lapai. Šiandien Europos Sąjungos šalyse jų suskaičiuojama net 146 rūšys.
Įvairios tautos įvairiai vertino burokėlius. Pavyzdžiui, senovės romėnai ir graikai burokėlius naudodavo, kad išreikštų pyktį, patyčias ir pajuoką. Jei norėdavo ką nors išjuokti, siųsdavo burokėlių arba burokų lapais apkaišydavo vartus, duris. Tik vėliau burokėliai pradėti vertinti. Labiausiai šiai daržovei išpopuliarėti padėjo Romos imperatorius Tiberijus, imperiją valdęs nuo 14-ųjų mūsų eros metų.

Jis garsėjo mokesčių reformomis. Mažiau pinigų skirdavo viešiems vaidinimams, o dėl to kylantį visuomenės pyktį malšino burokėliais. Tai buvo daržovė, dėl kurios eidavo kautis. Kiek vėliau jis įsakė germanų kraštams kasmetinę duoklę mokėti burokėliais. Tokiu būdu germanų kraštai pamažu įsisavino šio augalo privalumus ir platino jį vis į naujus kraštus.
Viduramžiais burokėliai plačiai paplito po visą Europą ir ne tik. X amžiuje jie ypač išpopuliarėjo Rusijoje. Britas Klarkas, XVII a. keliavęs po Rusiją, rašė, kad čia supjaustyti griežinėliais burokėliai su imbieru duodami prieš pietus, o iš lapų verdama sriuba.

Be to, manoma, kad rusai pirmieji išbandė burokėlių konservavimo būdą – rauginimą. Anot šaltinių, barščių tėvynė Ukraina ir Baltarusija šį valgį kiekvienuose namuose virė jau XVI amžiuje.

Burokėlis ir Ridikas
Asset 1
Asset 1
Asset 1
Asset 1
Asset 1
Asset 1
Asset 1
Asset 1

Nors savo išvaizda jie panašūs, abu yra šakniavaisinės daržovės, skiriasi ne tik skoniu ir sudėtimi, bet ir panaudojimo būdais: jei ridikus dažniausiai valgome šviežius, burokėlius – apdorotus termiškai arba marinuotus.

Kaip burokėliai iš augintojų atkeliauja į parduotuvių lentynas?
Profesorius Stukas: didžiausias privalumas slypi spalvoje

Anot mitybos specialisto, profesoriaus Rimanto Stuko, burokėliai, kaip ir kitos daržovės, pasižymi skaidulinių medžiagų kiekiu. Tiesa, nė vienas vitaminas šiose daržovės neišryškėja.
„Burokėliuose yra mineralinių medžiagų – šiek tiek kalio, kalcio. Bet svarbiausias jų privalumas slypi spalvoje. Violetinę spalvą šioms daržovėms suteikia medžiagos, priklausančios polifenolių grupei. Polifenoliai yra labai stiprūs antioksidantai, kurie puikiai valo organizmą. Burokėliuose esančios skaidulinės medžiagos gerina žarnyno veiklą. Jei žmogus turi kokių nors skrandžio problemų, gali valgyti smulkiai sutarkuotą burokėlį. Jis nedirgins skrandžio. Šiaip ar taip, visur turi būti saikas“, – pasakojo profesorius.

Kartais žmonės, norėdami būti sveikesni, pradeda gerti šviežių burokėlių sultis. Tai nėra itin gerai. Įprasta burokėlį valgyti virtą. Jo energinė vertė nedidelė, kaloringumas mažas, tūris pakankamas, kad užpildytų skrandį ir būtų pasiektas sotumo jausmas. Žmonės, kurie laikosi dietos ir nori sumažinti savo kūno svorį, turėtų į savo racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, kartu ir burokėlių. Be to, kaip jau minėjau, burokėliai padeda sureguliuoti žarnyno veiklą R. Stukas Profesorius
TOP 10 šalių, kurios užaugina
daugiausiai burokėlių
Burokėlių rūšys ir porūšiai
Kamuoliai
Joniai
Ilgiai
Rikiai
1Kamuoliai

„Kamuoliai“ – tai vidutinio ankstyvumo, universalios paskirties burokėliai su stambiais, vešliais lapais. Burokėliai yra apvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio, išsilaiko iki kito derliaus.

2Joniai

„Joniai“ – vidutinio ankstyvumo burokėliai, pasižymintys smulkia lapija. Palyginus su kitomis veislėmis, jų odelė yra lygesnė, plonesnė. Burokėliai yra apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais ratais.

3Ilgiai

„Ilgiai“ – universalios paskirties, vidutinio stambumo veislė sodriais, žaliais lapais. Šie burokėliai būna cilindriniai, pusilgiai. Minkštimas ryškiai raudonas, su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu.

4Rikiai

„Rikiai“ – vidutinio ankstyvumo veislė. Burokėliai elipsinės ir šiek tiek apvalios formos, su plona pagrindine šaknimi, lygia odele. Sveria apie 280–300 g. Jie tinkami laikyti per žiemą, konservuoti.