1 dalis

Kontrabandininkų siaubas - skrajojantis Perkūno būrys

Nusikaltėlių stebėjimas, pasalos, persekiojimai, šūviai ir sulaikymai – tai specialiosios paskirties skyriaus „Perkūnas“ kasdienybė. Šie žmonės nėra eiliniai pasieniečiai. Saugodami sieną jie atlieka slaptas operacijas ir gali pasirodyti bet kurioje Lietuvos vietoje. Ten kur jų labiausiai reikia.

Pasala

Mažo miestelio automobilių stovėjimo aikštelėje pro pravirą langą pasisveikinu su dviem visureigio viduje esančiais pareigūnais. Dar akimirka ir patogiai įsitaisau ant galinės sėdynės. Galingas automobilis lėtai, bet veržliai trukteli iš vietos. Prisisegu saugos diržą. Žinau, kad važiuojant su šiais vyrais jis gali praversti.

Apie būsimą veiksmą nežinau nieko. Nei kiek laiko užtruksiu, nei į kurį Lietuvos kraštą judame. Tokių dalykų neklausinėjama. Susiruošti teko per 10 min. Į kuprinę įsimečiau fotoaparatą, šiek tiek maisto ir šiltą megztinį. Patirtis išmokė visuomet pasiruošti ateinančiai parai laiko, net kai sakoma, kad viskas truks daugiausia 2 val.

Keleivio vietoje sėdintis vyras ant popieriaus užrašo keletos skaičių bei raidžių kratinį ir užkiša už ventiliatoriaus plyšio taip, kad turinys matytųsi visiems automobilyje sėdintiems žmonėms.

„Kriminalinė žvalgyba pranešė, kad šie automobiliai dalyvauja gabenant žmonių kontrabandą. Pirmasis automobilis važiuoja kaip žvalgyba. Antrajame – nelegalai. Mūsų užduotis – praleisti žvalgus ir sulaikyti pagrindinį vežėją.“, - būsimą veiksmą trumpai nupasakoja automobilių numerius užrašęs SPS pareigūnas.

Taip prasideda dar viena Valstybės sienos apsaugos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus „Perkūnas“ operacija.

Ilgas laukimas

Nusivils tie, kurie mano, kad specialiosios paskirties tarnybų darbas yra tik gaudynės, šaudymas ir nusikaltėlių sulaikymai. Absoliučiai didžioji dalis tokių tarnybų darbo dalis yra valandų valandos praleistos pasaloje. Neretai jos būna dar ir bevaisės. Dažnai laukimas baigiasi tyliu atsitraukimu ir išsisklaidymu. Iki kitos operacijos.

Šįkart SPS vyrų darbas yra stebėti atvažiuojančius automobilius ir laukti to „išrinktojo“ su lapelyje nurodytais valstybinio numerio skaičiais. Vieną iš jų praleisti lyg niekur nieko, o antrąjį sulaikyti ir perduoti kolegoms.

SPS komandos vyrai yra tartum chirurgai. Jiems ant operacinio stalo pateikiami sunkiausi pacientai. Jų darbas būna išpjauti pūlinį, perduoti pacientą tolimesnei priežiūrai ir laukti kito ligonio.

Rankas atremiu į sėdynių atlošus. Stengiuosi nejudėti. Keikiu nenuvalyta priekinį automobilio stiklą. Mano pirštai stipriai spaudžia guminį žiūronų apvalkalą. Bandau suvokti ką jaučia šie žmonės valandų valandas stebėdami kelia ir laukdami to „išrinktojo“ numerio.

2-3 valandas dėmesį išlaikyti pavyksta nesunkiai. Juolab, stebint galima kalbėtis ir diskutuoti. Tu tiesiog kaip robotas ieškai tų skaičių. Tačiau po keletos valandų reakcija nori nenori slopsta. Pagaunu save galvojant apie ateinančios dienos darbus, o iš to sapno pažadina SPS pareigūnas eilinį kartą kilstelėdamas žiūronus prie akių.

„Pas mus renkasi idėjiniai“

„Kiekviena operacija yra skirtinga. Niekad negali dirbti pagal šabloną. Net ir panašiose užduotyse skiriasi daugybė niuansų ir kaskart turi prisitaikyti“, - apie savo darbą pasakoja vienas šios komandos narių.

Pareigūnas neslepia, kad daugelio komandos narių darbo Perkūne motyvai – realios operacijos ir tobulėjimo galimybės: „Dauguma mūsų atėjo dėl veiksmo. Be to čia geros sąlygos. Daug sportuojam, šaudom. Vis gludiname sekimo, pasalų ir sulaikymo taktiką. Mūsų komanda turbūt atlieka daugiausia realių operacijų. Važiuojame kone kasdien į specialias užduotis“.

„Žinoma, ne kiekvieną dieną pavyksta sulaikymai, tačiau dėl to pasalos nepasidaro paprastesnės. Būna praguli, o kontrabandininkai tiesiog neatvažiuoja. Bet iki paskutinės akimirkos nežinai kada jie pasirodys ar ne. Tas įsitempimas duoda savo džiaugsmo ir nuovargio. Gal dėl to pas mus renkasi idėjiniai. Užtenka pamatyti visų entuziazmą, kai išgirsta, kad laukia užduotis. Visi užsidegę darbu. Mane patį tas veža nerealiai“, - apie darbo užkulisius pasakoja vienas iš komandos narių.

Pasitelkiamas į sudėtingiausias operacijas

Sakoma, kad pasieniečiai saugo sieną, o „Perkūnas“ - gaudo kontrabandininkus. Šį padalinį Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitelkia išskirtiniais atvejais. Tada, kai reikia geriausiai paruoštų pasieniečių, kurie gebėtų ilgai ir kantriai laukti, bet atėjus tinkamai akimirkai savo darbą atlieka idealiai.

O laukti tenka ne tik šiltai su žiūronais sėdint automobilyje. Ten, kur reikia, SPS pareigūnams tenka valandų valandas gulėti pasislėpus miške, tupėti krūmuose ar tūnoti sniege. Ir visa tai – vardan užduoties įvykdymo. Užduoties, kurią lengvą suprasti sėdint prie kompiuterio, bet sunku įsisąmoninti jos reikalingumą gulint apsikasus sniegu.

Bet specialieji padaliniai tuo ir išskirtiniai, kad jų komandos nariai pasitiki užduotis davusiais vadais. Jų tikslingumu ir - vienas kitu.

Griežtas, bet teisingas Perkūnas

Padalinio neoficialus pavadinimas „Perkūnas“ yra Lietuvos tradicijų, teisingumo, narsos ir patriotiškumo simbolis. Vienoje iš hipotezių teigiama, kad būtent Perkūnas ir yra pavaizduotas Lietuvos herbe jojantis ant žirgo.

Senovės Baltų mitologijoje Perkūnas buvo dievo valio vykdytojas. Jis globojo žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį. Dažnai nužengdavo į žemę, kad sužinotų, kaip gyvena žmonės. Šis dievaitis nekantrus, bet teisingas, o nusikaltusiems kaltės nedovanodavo.

Būtent tokios savybės ir yra skiepijamos Specialiosios paskirties skyriaus komandos nariams. Šie vyrai privalo būti stiprūs, greiti ir teisingi.

Daugiau tekstų apie slaptą Perkūno būrį portale Delfi jau netrukus.

155