X dalis

Pigaus alkoholio ir ilgos gėrimo praktikos pasekmės: lietuviai garsėjo kaip daugiausiai išgerianti tauta

Justina Maciūnaitė

Kartu su laisvės troškimu ir mintimis apie nepriklausomą Lietuvą į šalį žengė ir blaivios valstybės idėja. Tačiau pirmieji Nepriklausomybės dešimtmečiai buvo sunkūs: alkoholio vartojimas Lietuvoje vis dar buvo didelis, kartu augo ir ligų skaičius dėl alkoholizmo. Kaip Lietuvai sekėsi riboti alkoholio prieinamumą ir mažinti vartojimą pastaruosius 20 metų, – X „Sauso įstatymo“ dalyje.



Kova su alkoholio vartojimu – tik apgaulė?

Praeitoje „Sauso įstatymo“ dalyje diskutavome , ar Sovietų Sąjungai skaičiuojant paskutinius metus Lietuvoje vykdytos alkoholio pylimo į kanalizaciją ir kitos demonstracijos – tik apgaulė. Tąkart Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, kalbėdamas apie XX a. devintojo dešimtmečio pabaigą, pabrėžė, kad to meto antialkoholinė kampanija buvo sutikta neigiamai. Sovietų Sąjunga gavo mažiau pajamų (didelė dalis biudžeto susidarydavo iš alkoholio prekybos pajamų), alkoholio parduotuvėse buvo mažai, jis brango, todėl gyventojai arba patys gaminosi alkoholinius gėrimus, arba gėrė kenksmingus sveikatai skysčius.

„Gyventojai ėmė gerti viską, „kas dega“, tai yra alkoholio turinčius skysčius, padaugėjo mirčių nuo apsinuodijimų. Cukrus imtas naudoti naminei degtinei gaminti. Priėjome net prie to, kad teko įvesti talonus, kiek galima nusipirkti per mėnesį cukraus“, – pasakojo istorikas.

Istorikas pabrėžė, kad daugiausia humoristinių situacijų būta viešumoje. Vartoti alkoholio negalima, tačiau žmonėms kildavo įvairiausių idėjų, kaip slaptai gurkšnoti alkoholinį gėrimą.

shutterstock

„Alkoholis imtas pilti į kavos puodelius, neva tai yra kava... Beje, tokią kovą turėjo vaizduoti ir sovietų satelitinės šalys: Krokuvos restorane vietinį konjaką gėriau iš puodelio“, – pasakojo docentas.

Taigi nuotraukose vaizduojamos degtinės pylimo demonstracijos, pasak doc. dr. A. Jakubčionio, buvo tik parodomosios akcijos.

„Keli, keliolika parodomųjų aktų, kaip visi per dieną supranta alkoholio žalą ir jį išpila. Realiame gyvenime to nebuvo“, – aiškino istorikas.

Tačiau ne viskas buvo taip blogai. Anot doc. dr. A. Jakubčionio, 1989 metais, tęsdama M. Valančiaus idėjas, susidarė draugija „Baltų ainiai“. Ši draugija kūrėsi turėdama viltį, kad tauta privalo būti blaivi. Po Nepriklausomybės paskelbimo tam tikrą reikšmę ribojant alkoholio vartojimą turėjo ir draugijos, ir valstybinės institucijos, nes, atsivėrus sienoms, plūstelėjo nelegaliai įvežamas spiritas iš užsienio, jis dar buvo pardavinėjamas atskiestas ir pavadintas pilstuku.

Vis dėlto po truputį lietuviai pradėjo tikėti ne tik laisvės, bet ir blaivybės idėja, tačiau alkoholizmo ligą išgydyti sunku. Vėlesniais Nepriklausomybės metais siekiant mažinti alkoholio vartojimą buvo priimami politiniai sprendimai, pavyzdžiui, pasaulio mokslininkai, remdamiesi atliktais tyrimais, yra susisteminę ir pateikę pagrindines efektyvias alkoholio kontrolės priemones, tai: alkoholio prekybos ribojimai, akcizinių mokesčių alkoholiniams gėrimams taikymas, visuomenės švietimo strategijos, aiškinant ir viešinant alkoholio sukeliamas neigiamas pasekmes, politinės priemonės vairuojant išgėrus, visiškas reklamos uždraudimas arba griežtas jos reguliavimas, ankstyvos profilaktinės priemonės ir asmenų, priklausomų nuo alkoholio, gydymas, gėrimo kulto ir palankių jam aplinkybių keitimo strategijos.

Pagal alkoholio vartojimą – pirmieji pasaulyje

Vos tik atgavus Nepriklausomybę, naujosios valdžios dėmesys buvo nukreiptas į įstatyminę bazę, kuri turėjo tapti Nepriklausomybę susigrąžinusios šalies pagrindu. Apie alkoholio vartojimą ir teisinius reglamentus, ribojančius legalaus alkoholio prekybą, reklamą ar pan. pradėta galvoti vėliau. Čia vertėtų nusikelti 20 metų atgal, į 2000-uosius metus, kai žengėme į naują dešimtmetį ir artėjome prie įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktorės funkcijas, Gražina Belian pasakoja, kad 2000–2015 metų laikotarpis yra labai įdomus. Anot jos, 2000 metų pradžioje Lietuva dar tikrai negalėjo rodyti pavyzdžio, kalbant apie suvartojamo alkoholio kiekius.

„Kalbant apie 2000 metų pradžią, turime statistiką, kuri rodo, kad legalus, oficialus alkoholio vartojimas Lietuvoje sudarė apie 12 l absoliutaus alkoholio skaičiuojant vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui. Taip pat apskaičiuota, kad buvo suvartota beveik 5 l į apskaitą neįtraukto absoliutaus alkoholio. Tas, už kurį nemokamas mokestis. Matome, kad kone trečdalį suvartojamo alkoholio sudaro neįtrauktas į apskaitą“, – statistiką vardija pašnekovė.

shutterstock

Vėliau, pasak G. Belian, galima matyti ne vieną sprendimą, procesą, kuris lėmė alkoholio pasiekiamumo bei vartojimo pokyčius. Pirmiausia – valstybinių alkoholio gamyklų privatizavimas. Vėliau – Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 metais, kai Lietuva turėjo keisti savo mokesčių sistemą ir buvo panaikinti alkoholinei produkcijai taikomi muito mokesčiai.

„Šie du dalykai lemia, kad alkoholis labai atpigo. Atpigo taip, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia užaugo ir pasipylė pasekmės: išaugo sergamumas alkoholizmu, psichozių skaičius ir pan.“, – tvirtina pašnekovė.

Ekspertė tęsia, kad 2006–2007 metai įvardijami kaip didžiausias pikas ligų, sukeltų dėl besaikio alkoholio vartojimo. Įtakos alkoholio vartojimui, pasak G. Belian, turėjo ir 2008–2010 metų ekonominė krizė.

„Šis reiškinys Lietuvos ekonomikai buvo neigiamas, o, kalbant apie alkoholio vartojimo kiekį, – teigiamas. Žmonės nesugebėjo įpirkti tiek alkoholio, kiek anksčiau. Žiūrėdami į oficialią statistiką galime matyti drastišką mažėjimą ir alkoholio vartojimo, ir ligų dėl alkoholio vartojimo“, – sako pašnekovė ir priduria, kad visi tokie reiškiniai ir visos alkoholio vartojimą ribojančios priemonės turėjo ir turi įtaką alkoholio vartojimui ir tai žalai, kurią padaro alkoholio vartojimas.

Kompleksinių priemonių trūkumas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoės funkcijas, G. Belian, vadovaudamasi pasaulio mokslininkų tyrimais, sako, kad alkoholio prieinamumo liberalizavimas, palengvinimas, skatina alkoholio vartojimą ir, atvirkščiai, – jeigu ribojama reklama, keičiama mokestinė bazė, alkoholio vartojama mažiau.

„2000-2015 metais tikrai nebuvo kompleksinių priemonių, kalbant apie alkoholio kontrolės priemones. Buvo nemažai pavienių iniciatyvų. Reikšmingais pakeitimais galima vadinti priemones nuo 2006 metų, kai buvo pradėta riboti naktinė prekyba alkoholiu. Tačiau prekybos laikas sutrumpintas tik tose mažose parduotuvėse, kurios buvo daugiabučiuose. Taip pat priimtas leidimas transliuoti alkoholio reklamą tik po 22 val. 2013 metai reikšmingi tuo, kad buvo priimti pirmieji įstatymai, kalbantys apie prekybą alumi, kuris parduodamas dideliuose buteliuose“, – prisimena G. Belian.

shutterstock

Pašnekovė tęsia, kad po 2013 metų priemonės, skirtos mažinti alkoholio vartojimą, jau yra kuriamos nuosekliau, kompleksiškiau. Anot jos, ilgai trukusi nenuosekli nacionalinė alkoholio vartojimo politika lėmė tai, kad 2015 metų pabaigoje–2016 metų pradžioje, PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) įvardijo Lietuvą kaip šalį, kurioje alkoholio vartojimas yra didžiausias Europoje.

„Mes žinome, kad Europa iš visų pasaulio žemynų suvartoja daugiausia alkoholio. O mes – daugiausia Europoje, tai tarsi išeina, kad mes šioje srityje esame pirmi pasaulyje“, – sako specialistė.

Mažėjimas matomas tik nuo 2012-ųjų

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktorės funkcijas, G. Belian pažymi, kad, žvelgiant į 2000–2015 metų laikotarpį, daugiausia teigiamų rezultatų (realiai ribotas alkoholio prieinamumas ir mažintas jo vartojimas) davė reklamos, naktinės prekybos alkoholiu ribojimas.

„Pagal bendrą statistinę kreivę, Lietuvoje alkoholio vartojimas mažėjo nuo 2012 metų. Nuo 2012 metų matome nuoseklią alkoholio vartojimo mažėjimo tendenciją, nors tas mažėjimas ir nėra didelis – kasmet po 100 ml ir pan.“, – tikina pašnekovė ir priduria, nors pokytis ir buvo, tačiau kitos šalys darė didesnę pažangą, ir Lietuva vėl krisdavo į sąrašo galą.

shutterstock

Pasak G. Belian, daug įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui turėjo akcizų didinimas. Kita vertus, pašnekovė pabrėžia, kad tik visai neseniai lietuvių perkamoji galia pasikeitė. Ilgą laiką vyravo tendencija, kad žmogus už savo mėnesinį darbo užmokestį galėjo įpirkti vis daugiau alkoholio. Šiuo metu tendencija keičiasi.

„Mes šiuo metu jau šiek tiek mažiau galime įsigyti alkoholio“, – teigia specialistė ir priduria, kad ilgą laiką Lietuvoje alkoholio politika nebuvo koordinuota, kompleksinė ir orientuota į realų rezultatą.

2000–2015 metų laikotarpiu Lietuvoje, anot G. Belian, reabilitacijos priemonės, turinčios padėti gyventojams išsivaduoti iš alkoholizmo, daugiausia buvo medicininės. 2003 metais jau skiriamas valstybinis finansavimas įstaigoms, kurios vykdo socialinęir psichologinę reabilitaciją alkoholizmu sergantiems asmenims. Pašnekovė pabrėžia, kad finansavimas kasmet didėja.

„2003 metais pirmą kartą socialinės apsaugos ir darbo ministras išleidžia įsakymą ir įvardija, kam skirta ta socialinė ir psichologinė reabilitacija ir kokius reikalavimus ji turi atitikti. Iki 2009 metų – periodas, kai reabilitacija finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o nuo 2009 iki 2013 metų – kai finansavimas yra mišrus: ir valstybė, ir ES finansuoja, tai ir priežiūra tokių įstaigų griežtėja, matoma, kaip geriau daryti“, – pasakoja specialistė.

shutterstock

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktorės funkcijas, G. Belian tęsia, kad, pradėjus labiau žvalgytis į kitas ES šalis, įstaigos, reabilitacija keičiasi, tampa kokybiškesnės, tačiau iki 2016 metų situacija, pasak pašnekovės, buvo prasta.

Taigi lietuvių „santykiai“ su alkoholiu visais laikais buvo sudėtingi. Daug metų kaupta statistika rodo, kad Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekiai buvo dideli. Žinoma, tam tikrais laikotarpiais statistika nebuvo patikima, tačiau fizinių ir psichologinių susirgimų dėl alkoholio vartojimo skaičius tik patvirtina, kad tos alkoholio vartojimo ribojimo priemonės, kurios tam tikrais laikotarpiais taikytos, nebuvo veiksmingos.

55
Apie projektą
DELFI pristato naują multimedijos pasakojimą „Sausas įstatymas“, kuriame bus aptarti įvairūs Lietuvos istorijoje pasitaikę alkoholio vartojimo įstatymai: nuo tų, kurie vertė valstiečius ir baudžiauninkus pirkti alkoholį, nors šie jo nenorėjo vartoti iki generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo „sauso įstatymo“ ir dar daugiau.

Pasakojimų ciklas „Sausas įstatymas“ nėra tik apie draudimus ar alkoholį – tai proga pažvelgti į Lietuvos istoriją visai kitu kampu ir išvysti, kaip kito mūsų tautos požiūris ir vertybės.

Iniciatoriai

Taip pat skaitykite

Vytautas Didysis nebuvo blaivininkas: už girtuoklystę nebaudė, o už kitus nusikaltimus net liepė patiems pasikarti (I dalis)
Girtuoklystė, venerinės ligos ir azartiniai žaidimai: tai ne filmo siužetas, o mūsų protėvių kasdienybė (II dalis)
Carinė Rusija puikiai įvaldė žaidimą su alkoholiu: Lietuva pasekmes jautė ir po 1990-ųjų (III dalis)
Didžiausiu galvos skausmu rusams tapęs Valančius buvo paruošęs aiškų planą: imperija turėjo griūti (IV dalis)
Lietuvos kontrabandos aukso amžius: galiojo degtinės monopolis, bet lietuviai gėrė „jūros šnapselį“ (V dalis)
Paragavusius laisvės, lietuvius skandina karas ir degtinė: gėrė, nes negalėjo to pakelti (VI dalis)
Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą (VII dalis)
Parduotuvėse dingo degtinė – ne bėda: gėrė nuo naminukės iki aušinimo skysčio (VIII dalis)
Su laisvės vėjais – blaivios tautos idėja: kiek lietuviai buvo pasiryžę pamiršti taurelę (IX dalis)