Numalšinti protestai

2021-04-18 19:00:00 Vidmantas Balkūnas
1 dalis "Numalšinti protestai"
2 dalis "Pabėgimas"
3 dalis "Nauja pradžia ir iššūkiai"
Dešimtys baltarusių nelegaliai miškais, vandeniu ir oru kerta Lietuvos sieną, bandydami apsisaugoti nuo juos persekiojančio režimo represijų. Dalis jų tai daro savarankiškai, o dalis – padedami organizuotų grupių ar profesionalių kontrabandininkų. Pasieniečiai turimomis priemonėmis fiksuoja ir sustabdo tik mažą dalį režimo bėglių. Dauguma jų patys pasiduoda arba savarankiškai važiuoja prašyti politinio prieglobsčio į migracijos departamentą. Kiek baltarusių nelegaliai kirto sieną ir pasiprašė politinio prieglobsčio, valstybė nežino. Iki šiol šis statusas suteiktas vos keliolikai to prašiusių kaimyninės šalies piliečių.
Dalyvaujantys asmenys
Siekiant apsaugoti informacijos šaltinių ir herojų tapatybę, šioje medžiagoje vardai pakeisti į slapyvardžius, garso citatos pateiktos skaitmeniniu būdu pakeistais balsais, dalis citatų gali būti neištisinės arba nutylėtos detalės, jeigu tai gali sukelti pavojų informacijos šaltiniams. Dalyvaujančių asmenų fotografijos yra asociatyvinės.
[Pagonia]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba slapta Baltarusijos teritorijoje.
[Miško broliai]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtę valstybinę sieną sausuma. Buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių.
[Germanas]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną. Pasidavė pareigūnams.
[Inžinierius]
Bėgo nelegaliai į Lietuvą. Prie sienos buvo sulaikytas Baltarusijos pareigūnų.
[Naktinis]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba Lietuvoje. Parenka sienos kirtimo vietą, instruktuoja bėglius Baltarusijos teritorijoje.
[Taranas]
Pabėgimų organizavimo komandos vadovas. Atsakingas už būsimų bėglių patikrinimą, naujų pabėgimo būdų paiešką, bendrą koordinavimą.
[Ignat]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną sausuma. Pasidavė pareigūnams.
[Pilotas]
Į Lietuvą pateko nelegaliai perskridęs valstybinę sieną. Pasidavė pareigūnams.

Klastojami rinkimai išveda baltarusius į masinius protestus

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai ir eilinį kartą absoliučia dauguma paskelbta A. Lukašenkos pergalė įžiebė masinius protestus ir mitingus. Šimtai tūkstančių gyventojų pradėjo protestus prieš nesąžiningus rinkimus.

Scanpix nuotrauka

Jų malšinimui buvo pasiųstos milicijos pajėgos, kuriose naudojamos guminės kulkos, garsinės granatos ir ašarinės dujos. Pradėti masiškai suiminėti dalyviai. Prieš juos naudojamas besaikis smurtas kartais baigdavosi ir mirtimis.

Scanpix nuotrauka
Kai prasidėjo rugpjūčio 9-osios linksmybės, motina ir draugė privertė mane prisiekti, kad aš niekur neisiu. Tuo metu nuomavausi butą <...>, kur per langą kaip tik viskas matėsi. Ir aš visą naktį sėdėjau ir žiūrėjau į blyksnius nuo granatų. Ištisą naktį buvo ne iki miegų. O 10 dieną aš paskambinau abiems ir pasakiau, kad jeigu neisiu (į protestus) – negerbsiu savęs
[IGNAT]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną sausuma. Pasidavė pareigūnams.

Netrukus valdžios organai pabandė perimti iniciatyvą. Prasidėjo masinis gyventojų persekiojimas. Iš šalies buvo išvaryti užsienio žurnalistai. Valstybės į tai reagavo įvesdamos sankcijas kai kuriems autoritarinio režimo veikėjams ir sudarė sąlygas priimti iš Baltarusijos nuo persekiojimo besitraukiančius žmones. Lietuva tapo viena iš didžiausių režimo kritikių ir pagalbos Baltarusijos piliečiams teikėjų.

Scanpix nuotrauka

Dešimtys tūkstančių baltarusių bėga nuo režimo į užsienį

Nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovo Vyčio Jurkonio manymu, nuo protestų pradžios bėgdami nuo režimo represijų šalį paliko nemažiau kaip 40 tūkst. jos piliečių. Iš jų apie 4 tūkst. pasitraukė į Lietuvą. Absoliučiai didžioji jų dalis tai padarė legaliais būdais.

Scanpix nuotrauka

Nuo represijų bėgantiems baltarusiams Lietuva atidarė vadinamąjį humanitarinį koridorių. Juo pasinaudoti gali tik nukentėję nuo režimo ir represijų ar persekiojami Baltarusijos piliečiai bei aktyvūs opozicijos atstovai.

Scanpix nuotrauka

Neturėdamas leidimo ar vizos įvažiuoti į Lietuvą, tačiau norėdamas išvykti iš Baltarusijos, toks asmuo kreipiasi į Lietuvos ambasadą arba konsulatą Baltarusijoje, kur jam gali būti išduota nemokama nacionalinė viza. Neturintys laiko pateikti paraišką bei dokumentus vizai ir priversti nedelsiant išvykti galėjo pasinaudoti humanitariniu koridoriumi, kurio sąrašas buvo tvirtinamas LR Vidaus reikalų ministro įsakymu.

Lietuvos pasieniečiai tokį Baltarusijos pilietį įleidžia į Lietuvos teritoriją ir suteikia laikiną 15 d. galiojančią vizą. Per šį laikotarpį bėgantis nuo režimo baltarusis turi kreiptis į Migracijos departamentą ir pasidaryti Nacionalinę vizą arba pasiprašyti politinio prieglobsčio.

Dalis baltarusių pasidaro nacionalinę D vizą, tačiau ja nepasinaudoja. Tol, kol gali gyventi savo šalyje, jie bando išgyventi. Tačiau tokios vizos turėjimas jiems suteikia galimybę bet kada saugiai palikti šalį.

Lenkija. Pati populiariausia – Lenkija. Iš artimiausių ir paprasčiausių – Lenkija. Juolab pačioje pradžioje, kai dar buvo galima gauti be problemų humanitarinę vizą, mes susidurdavome su nusistatymo atvejais, kai sakai „Juk Lietuva čia pat, prie pat, šalia...“ Turi vizą arba yra galimybė įtraukti į sąrašus, kad ramiai praleistų per sieną. Jeigu pergyveni dėl savo saugumo, gyvybės ir t.t.
[PAGONIA]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba slapta Baltarusijos teritorijoje.

Turėdami galimybę pasirinkti šalį, į kurią gali pasitraukti, baltarusiai labiausiai trokšta atsidurti Lenkijoje. To priežastis – šioje šalyje esanti didelė baltarusių diaspora ir jos teikiama pagalba. Lietuva pagal populiarumą atsiduria antroje vietoje, o toliau – Ukraina, Latvija ir kitos šalys.

Protestų dalyviai sodinami už grotų

Prasidėjus protestuotojų baudžiamajam persekiojimui, daugeliui mitingų dalyvių buvo pateikti įvairūs kaltinimai. Nuo dalyvavimo nesankcionuotuose mintinguose iki pasipriešinimo pareigūnams ar antivalstybinių nuotaikų kurstymo.

Kaltinamiesiems tokiu atveju gresia nuo 10 parų arešto iki keleto metų kolonijoje bei skiriamos piniginės baudos. Kai kada grasinama atimti vaikų globą, konfiskuojamas turtas.

Daliai protestuotojų skiriama vadinama „chimija“. Tai namų areštas su leidimu dirbti. Kartais iš jų atlyginimo išskaičiuojama dalis valstybei.

Prasidėjus teisminiams procesams, išvykti kaltinamieji per sieną jau nebegali. Jie yra įtraukiami į asmenų, kuriems draudžiama išvykti iš šalies, sąrašus.

Kaip paskutinį kartą man skyrė 15 parų areštą, tai padarė tiesiog skambučiu. Paskambino milicijai, pasakė kad reikia mane paimti ir tiesiog prisiuvo straipsnį iš oro. Tada mane apkaltino nepaklusimu teisėtiems reikalavimams. Nors aš pats sėdau į mašiną. Sekiau ir niekam neprieštaravau. Taip jie man skyrė 15 parų. Todėl pagal tokį principą jiems niekas nepamaišys man skirti 15 metų nelaisvės. Kaip sakoma - straipsnis atsiras, svarbu tik geras žmogus būtų.
[IGNAT]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną sausuma. Pasidavė pareigūnams.

Pabėgėliai pasakoja, kad teismai vyksta tik dėl akių, o neretai tiesiog įsiveržiama į namus ir žmonės išvežami atsėdėti „paras“. Gyventojai visiškai netiki teisingumu. Todėl prasidėjus teisminiams persekiojimui ir gresiant laisvės atėmimui, dažnas ryžtasi bėgti.

Gulėjome ligoninėje tris savaites. Dėl galvos traumų. Šioje valstybėje jau sunku tikėtis teisingumo. Yra tiesioginiai įrodymai, kad niekas nekaltas ir kas... Todėl buvo vienintelis kelias – nelegaliai bėgti iš šalies. Nes legaliai negalėjome išvažiuoti. Užtenka baudžiamosios bylos, kad būtų draudžiama išvykti. Net nereikalingas pasižadėjimas.
[MIŠKO BROLIAI]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtę valstybinę sieną sausuma. Buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių.

Palikę dokumentus bėga sprintą per pasienio punktus

Iki sienų uždarymo vienas iš būdų nelegaliai pabėgti iš šalies ir pasiprašyti politinio prieglobsčio buvo perbėgant oficialų sienos patikros punktą. Šiuo atveju, iš anksto pasirenkamas sienos kirtimo punktas, kur atstumas tarp Baltarusijos ir Lietuvos pasienio pareigūnų patikros vietų būtų trumpiausias.

Nusprendęs pabėgti iš šalies baltarusis, tvarkingai sulaukęs savo eilės, pateikdavo dokumentus savo šalies pasienio pareigūnui. Pasinaudojęs akimirka, kai šis juos atsiversdavo ir pradėdavo tikrinti, bėglys mesdavosi Lietuvos link ir bėgte įveikdavo 200-300 metrų atstumą iki lietuvių posto. Čia jis paprašydavo politinio prieglobsčio.

Bėglių dokumentai lieka pas Baltarusijos pareigūnus, tačiau taip jie išvengia režimo persekiojimo.

Į Lietuvą taip atbėgę yra mažiausiai du Baltarusijos piliečiai.

Žinau keletą žmonių, kurie neturėdami vizų atvažiavo į sienos kirtimo punktą su mašinomis, padavė savo pasus pasieniečiams. Ten tarp šlagbaumų maždaug 200 m. Ir kol pasieniečiai tikrina pasus, žmonės tiesiog bėga. Pasinaudodami tuo, kad pasieniečiai užsiėmę. Žmonės bėgo tuos 200 metrų ir Lietuvos pusėje jau pasiduodavo.
[PAGONIA]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba slapta Baltarusijos teritorijoje.

Praėjusių metų gruodžio 21 d. Baltarusija, motyvuodama pandemine situacija, de facto uždarė šalies sienas. Todėl nuo to laiko šis pabėgimo metodas tapo neįmanomas.

Ištrūkti bandoma ir per NVS šalis

Vienas lengviausių būdų pabėgti nuo režimo – išvažiuoti į Rusiją. Siena su šia valstybe saugoma simboliškai, todėl čia patekti ir pasislėpti yra nesudėtinga. Yra net maršrutiniai taksi, kurie nelegaliai veža už pinigus per Baltarusijos-Rusijos sieną. Tiesa, šiuo atveju nuo vieno režimo bėgamą į kitą.

Jeigu mes nesugebėsime surasti žmogaus kuris tiesiog perveš per Rusijos Baltarusijos sieną. Yra tokie pervežėjai, kurie netgi reklamuoja savo paslaugas. Jie neužduos nė vieno papildomo klausimo ir veš tokiais ratais ir miškais, kad realiai niekada nieko nesugaus. Pas juos šios paslaugos tikrai kainuoja.
[PAGONIA]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba slapta Baltarusijos teritorijoje.

Kartais į Rusiją nelegaliai patenkama tam, kad iš jos būtų galima patekti į Europos sąjungos šalis. Rusijos pareigūnai turi bendrą bazę su Baltarusija dėl ieškomų ir kitokių asmenų, tačiau į tai jie žiūri daug atlaidžiau. Blogiausiu atveju gali tiesiog neišleisti iš šalies, tačiau nesuima. Taip bėglys turi dar vieną galimybę bandyti pabėgti jau kitu keliu ir būdu.

Panaši schema taikoma ir skrendant avialinijomis į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Čia taikoma supaprastinta patikros procedūra. O iš jų kartais pavyksta ištrūkti ir į norimą šalį. Tiesa, garantijos tokiais atvejais nėra, tačiau tai vienas iš pusiau legalių būdų pabėgti nuo režimo.

Vis dėlto šiuo metu viena iš populiariausių galimybių pabėgti iš Baltarusijos – nelegaliai pereiti „žalią zoną“ su Lietuva ir čia patekus pasiprašyti politinio prieglobsčio. Pereiti žaliąją zoną reiškia nelegaliai kirsti sieną ne perėjimo punkte – miškais, pelkėmis, pievomis, upėmis ir kt.

Lietuvoje pabėgėlio statuso negavo nė 10 baltarusių

Migracijos departamento duomenimis, nuo praėjusio metų rugpjūčio pradžios iki š.m. kovo Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė 103 Baltarusijos piliečiai. Iš jų 8 šis statusas buvo patenkintas, 14 – atmestas, o visiems kitiems vis dar svarstomas.

Pabėgėlio arba laikinosios apsaugos statuso gali prašyti žmonės, kurie savo šalyje persekiojami dėl religijos, lyties, rasės, politinių įsitikinimų ir kt. Taip pat jeigu jiems šalyje gresia kitas pavojus, pvz., vyksta karas ir dėl apsaugos jie negali kreiptis į savo valstybę.

Svarstymo procedūra gali užtrukti iki pusės metų. Patvirtinus prieglobsčio arba laikinos apsaugos statusą, žmogus įgyja apsaugą nuo grąžinimo į kilmės šalį, gauna leidimą gyventi Lietuvoje bei teisę į socialinę pagalbą.

Bet aš juk nesu nusikaltėlis. Jeigu juos būčiau sutikęs pasieniečius, pats būčiau iki jų nuėjęs prašyti politinio prieglobsčio. Aš bet kokiu atveju tai darysiu, po to, kai su jumis baigsiu kalbėti. Aš juk neatvykau į Lietuvą, kad tapčiau nusikaltėliu, slėptis ir pan. Aš atvykau kurti savo gyvenimą, mokėti mokesčius... Gerinti savo ir aplinkinių gyvenimą. Be jokių tamsių ar slaptų užmačių.
[IGNAT]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną sausuma. Pasidavė pareigūnams.

Lietuvos politika pabėgėlio statuso suteikimo klausimu yra gana santūri. Jis suteikiamas tik labai nedidelei daliai to prašančių. Kaip rodo statistika, netgi politiniu aspektu palaikomos Baltarusijos piliečiams statistiškai dvigubai dažniau atsisakoma suteikti prieglobstį, negu jis yra patenkinamas.

Pabėgėlio statuso užsieniečiai gali paprašyti sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų nelegaliai kertant sieną, kirsdami valstybės sieną legaliai sienos kirtimo punkte arba oro uoste ir savarankiškai atvykę į Migracijos departamentą.

Įsitvirtinti Lietuvoje padeda tarptautinės organizacijos ir tautiečių pagalba

Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse veikia organizacijos, padedančios nuo režimo bėgantiems baltarusiams. Dalis jų registruotos kaip nevyriausybinės organizacijos ar paramos fondai. Dalis – veikia kaip neformalios ir aiškios struktūros neturinčios žmonių grupės. Tai vadinamieji „valantiorai“ (angl. volunteer – savanoris).

Lietuvoje veikia keletas tokių organizacijų – „Naš dom“, „Dapamoga“, „BySol“, „Razam“ ir kt. Jos bėgantiems nuo rėžimo atvykėliams padeda įsitvirtinti mūsų šalyje. Jiems suteikiama įvairi pagalba. Nuo patarimų, kaip išvykti iš šalies ir susitvarkyti vizas, iki pagalbos susirandant būstą, darbą ar net materialaus palaikymo.

Bendrai pabėgėlių reikalais taip pat rūpinasi ir keletas tarptautinių organizacijų - „Fredom House“, Lietuvos raudonasis kryžius ir kt.

Sekančios dalys Delfi portale netrukus

Antroje tyrimo dalyje „Pabėgimas“ aprašoma pabėgimo komandos slapta veikiančios Lietuvoje ir Baltarusijoje darbo užkulisiai ir kaip organizuojamas pabėgimas, bei ką jaučia bėgliai nelegaliai kirsdami sieną, kiek iš jų yra sulaikomi Baltarusijos pusėje.

Trečiojoje dalyje „Nauja pradžiai ir iššūkiai“ supažindinama koks kelias laukia bėglių norinčių pradėti naują gyvenimą Lietuvoje. Aprašomi įdomiausi sienos kirtimo atvejai, bei nagrinėjama su nelegaliais sienos kirtimais susijusi rizika Lietuvai.

Multimediją kūrė

Tekstas ir nuotraukos Vidmantas Balkūnas
Iliustracijos Eglė Palubeckytė
Dizainas ir programavimas Rūta Cinkus ir Mantas Gudauskas

Režimo bėgliai / 1 dalis