Pabėgimas

2021-05-21 19:00:00 Vidmantas Balkūnas
1 dalis "Numalšinti protestai"
2 dalis "Pabėgimas"
3 dalis "Nauja pradžia ir iššūkiai"
Dalyvaujantys asmenys
Siekiant apsaugoti informacijos šaltinių ir herojų tapatybę, šioje medžiagoje vardai pakeisti į slapyvardžius, garso citatos pateiktos skaitmeniniu būdu pakeistais balsais, dalis citatų gali būti neištisinės arba nutylėtos detalės, jeigu tai gali sukelti pavojų informacijos šaltiniams. Dalyvaujančių asmenų fotografijos yra asociatyvinės.
[Pagonia]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba slapta Baltarusijos teritorijoje.
[Miško broliai]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtę valstybinę sieną sausuma. Buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių.
[Germanas]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną. Pasidavė pareigūnams.
[Inžinierius]
Bėgo nelegaliai į Lietuvą. Prie sienos buvo sulaikytas Baltarusijos pareigūnų.
[Naktinis]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba Lietuvoje. Parenka sienos kirtimo vietą, instruktuoja bėglius Baltarusijos teritorijoje.
[Taranas]
Pabėgimų organizavimo komandos vadovas. Atsakingas už būsimų bėglių patikrinimą, naujų pabėgimo būdų paiešką, bendrą koordinavimą.
[Ignat]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną sausuma. Pasidavė pareigūnams.
[Pilotas]
Į Lietuvą pateko nelegaliai perskridęs valstybinę sieną. Pasidavė pareigūnams.

Naudojasi ir kontrabandininkų paslaugomis

Didžioji dalis baltarusių, nelegaliai kertančių Lietuvos sieną, tai daro padedami slaptos pabėgimų organizavimo komandos. Ji per savo veiklą turi sukaupusi nemažą patirtį. Tai užtikrina didesnę sėkmės tikimybę. Tik nedidelė dalis bėglių sieną ryžtasi įveikti savarankiškai.

Išimtinais atvejais bėgliai naudojasi ir nusikalstamo pasaulio paslaugomis. Nelegaliai kirsti Baltarusijos ir Ukrainos sieną kainuoja 2000 eurų. Pereiti į Lietuvą kaina kiek mažesnė – 1200 eurų už žmogų. Jeigu sieną kerta daugiau negu vienas žmogus, taikoma nuolaida.

Nelegalaus patekimo į Lietuvą būdai

Sieną kerta vandeniu
2020 m. nuo režimo bėgantis baltarusis Lietuvos sieną nelegaliai kirto upę perplaukęs vienviete valtimi.
Sieną kerta sausuma
Didžioji dalis bėglių į Lietuvą patenka nelegaliai kirsdami sieną pelkėmis, miškais ir laukais.
Sieną kerta oru
2021 m. baltarusis sieną kirto motorizuotu parasparniu. Jo nepastebėjo nei Baltarusijos, nei Lietuvos pasieniečiai. Nusileidęs bėglys pats paskambino pareigūnams.
Sieną kerta traukiniu
2020 m. baltarusis įšoko į krovininį traukinio sąstatą. Patekęs į Lietuvą pasiprašė prieglobsčio.

Sumos yra gana didelės ir sunku pasakyti kodėl. Štai, pvz., 2000 eurų atlygis žmonių kontrabandininkams mokamas už kelionės iš Turkijos į Graikiją organizavimą. Į tai būna įskaičiuota ir valtis su varikliu, kuria plaukiama per Egėjo jūrą. Mat nuplaukus viskas pasilieka jau Lesbo ar kitoje saloje.

O slapta pabėgimus organizuojantys valantiorai neima jokio atlygio už savo darbą. Tai daroma iš altruistinių paskatų – siekiant padėti į bėdą patekusiems baltarusiams. Retkarčiais bėgliai padengia nebent logistines išlaidas – sumoka už degalus iki sienos juos vežančiam vairuotojui ar padengia kitas būtinas išlaidas.

Tikėtina, kad kontrabandininkams mokami pinigai tuomet, kai tikimasi aplenkti Lietuvą ar kitą šalį ir sėkmingai pasiekti trečią valstybę. Tuomet reikia saugotis ne tik baltarusių, bet ir Lietuvos pareigūnų ir stengtis jiems nepatekti į rankas.

Kiek gauna pinigų? Nė kiek jie negauna. Jeigu jie už tai gautų pinigus, tai gal geriau tada pervestų. Gal ir yra kokie vedliai kurie gauna pinigų. Daugiausia ko galima tikėtis, tai kompensacija už kurą.
[PAGONIA]
Pabėgimų organizavimo komandos narys. Dirba slapta Baltarusijos teritorijoje.

Kriminalinio pasaulio pagalba brangi, bet negarantuoja sėkmės

Naudojimosi kontrabandininkų paslaugomis nesupranta bei nepateisina ir komanda, be užmokesčio organizuojanti pabėgimus. Visų pirma, naudojimasis kriminalinio pasaulio paslaugomis meta šešėlį ant pačių bėglių ir jiems padedančių organizacijų.

Antra priežastis – tai neapsimoka net finansiškai. Jeigu pabėgimas nepavyksta ir baltarusių pasieniečiai bėglį pagauna prie sienos, jis nubaudžiamas maždaug 300 eurų administracine bauda už neteisėtą buvimą pasienio zonoje. Ir po kurio laiko vėl gali bandyti dar kartą kirsti sieną.

Be to, net ir gavę atlygį kontrabandininkai nesuteikia jokios garantijos. Pinigai turi būti sumokami bet kokiu atveju. Tiesa, jie puikiai išmano sienos apsaugos subtilybes, turi ilgametę patirtį, o neretai ir susaistyti korupciniais ryšiais.

Kontrabandininkai naudojasi išbandyta taktika. Priekyje važiuojantis automobilis įspėja apie esančius pasieniečių postus, o teritorija išžvalgoma termovizoriumi.

Turimais duomenimis, Lietuvoje būta vieno tokio atvejo, o kontrabandininkų paslaugomis, tikėtina, naudotasi dėl to, kad galutinis tikslas buvo Lenkija. Kitaip tariant, teko slėptis ne tik nuo baltarusių, bet ir nuo Lietuvos pasieniečių, o paskui – kirsti Lietuvos ir Lenkijos sieną.

Jeigu esi Baltarusijos pilietis ir atsidūrei šalia sienos. Sakai, nuklydau netyčia. Nesakai, kad ruošeisi kirsti sieną, , ėjau pasivaikščioti, tyrinėjau apylinkes. Tai tik ketinimai, ne perėjimas. Gauni 30 bazinių – 300 eurų. Tau užtektų sumokėti 300 eurų. Bet jeigu Tu jau moki tūkstantį arba du du šimtus ir ant svetimos sienos...Nesuprantu kodėl žmonės renka ir moka tokius pinigus..
[TARANAS]
Pabėgimų organizavimo komandos vadovas. Atsakingas už būsimų bėglių patikrinimą, naujų pabėgimo būdų paiešką, bendrą koordinavimą.

Sieną kirto perplaukę upę ir įšokę į krovininį traukinį

Absoliučiai didžioji dalis baltarusių sieną nelegaliai kirto pietinėje Lietuvos dalyje pereidami mažai arba beveik nesaugomą sienos atkarpą mišku. Tačiau bėgliai į Lietuvą nelegaliai pateko ir kitais būdais.

2020 m. vienas pirmųjų Baltarusijos pabėgėlių Lietuvą pasiekė kiek neįprastu maršrutu – iš Kaliningrado. Turėdamas vietinę pagalbą jis išžvalgė pasienį su Lietuva. Vėliau parinkęs tinkamą laiką ir vietą sieną nelegaliai kirto vienviete valtimi – persiyrė per Šešupės upę. Pasieniečiai neužfiksavo sienos kirtimo fakto. Nerado ir valties. Bėglys pats pasidavė atsitiktinai pro šalį važiavusiems pareigūnams ir pasiprašė politinio prieglobsčio.

Kiek neįprastas sienos kirtimo faktas užfiksuotas pernai Kenos geležinkelio stotyje. Tikrinant iš Baltarusijos atvykusį krovininį sąstatą, tarp vagonų buvo aptiktas baltarusis. Jis teigė bėgantis nuo represijų savo šalyje ir pasiprašė politinio prieglobsčio.

Praėjusiais metais du bėgliai sieną kirto Čepkelių pelke, tačiau pasiklydo. Po dviejų dienų patys paskambino ir paprašė pagalbos. Jų ieškoti buvo pasiųstas pasieniečių sraigtasparnis ir motorizuoti patruliai. Bėgliai buvo surasti. Nepatvirtintais duomenimis, vėliau jie perbėgo į Lenkiją.

Jis turėjo vedlį kontrabandininką, kuris jį atvedė jį iki taško – iki upės iš Rusijos pusės. Toliau jis sėdo į pripučiamą vienvietę valtį. Mažą, vienvietę. Beveik vaikišką. Ja persikėlė, viską paliko.
[TARANAS]
Pabėgimų organizavimo komandos vadovas. Atsakingas už būsimų bėglių patikrinimą, naujų pabėgimo būdų paiešką, bendrą koordinavimą.

Pasieniečių šūvių saugojosi skrisdamas virš miško

Bene įdomiausias nelegalus sienos kirtimo atvejis įvyko šiemet. Baltarusis, kuriam grėsė kalėjimas dėl politinių pažiūrų, į Lietuvą pateko oru. Tai nebuvo reisinis lėktuvas, kokiais dalis nuo režimo bėgančių baltarusių taip pat pasiekia Lietuvą. Vyriškis į Lietuvą pateko motorizuotu parasparniu – pareigūnų nepastebėtas įveikė daugiau kaip pusšimtį kilometrų.

Iki nuosprendžio paskelbimo buvo likę keletas dienų. Kad tai bus įkalinimas, vyrui nekilo nė mažiausių abejonių. Laiką pabėgti rinkosi pagal prognozuojamas oro sąlygas. Tinkamiausias laikas buvo paskutiniąją dieną.

Porą dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos jis susirado tinkamą aikštelę. Po greitų pasiruošimo darbų į orą pakilo standartiniu motorizuotu parasparniu.

Baltarusijos teritorijoje pilotas skrido nedideliame aukštyje ir maksimaliu greičiu. Stengėsi aplenkti atviras vietas ir skristi virš miško: jeigu vyriškį būtų pamatę pasieniečiai ir pradėję šaudyti, jiems tarp medžių būtų buvę sunkiau pataikyti.

Įskridęs į Lietuvą įveikė dar kelias dešimtis kilometrų. Tada nusileido žemiau ir ieškojo gyvenviečių ženklų. Pamatęs, kad užrašai – lotynų abėcėle, įsitikino, jog jam pavyko. Nusileidęs prie gyvenamojo namo paprašė iškviesti pareigūnus ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Nei Baltarusijos, nei Lietuvos pareigūnai skrendančio parasparnio nepamatė.

Bijojau, kad gali mane pašauti. Todėl stengiausi skristi daugiau virš medžių, miškų. Kai skrendi virš miško, pasieniečiams lieka mažas apšaudymo kampas. Todėl maniau, kad prašoksiu tokiu atveju.
[PILOTAS]
Į Lietuvą pateko nelegaliai perskridęs valstybinę sieną. Pasidavė pareigūnams.

Nelegalai giria Lietuvos pasieniečius

Didžioji dalis baltarusių, nelegaliai kirtusių sieną, patys praneša nelegalų sienos kirtimo faktą ir nurodo savo buvimo vietą. Atvykus pareigūnams, patikrinami jų daiktai, dokumentai bei atliekama pirminė apklausa – kur kirto sieną, kaip ją perėjo, tikslinamos kitos detalės.

Bėgliai, kuriems pabėgimą organizavo slapta komanda, duodami parodymus tikina, kad sieną kirto savarankiškai ir niekas nepadėjo. Taip stengiamasi apsaugoti jiems padėjusius žmones.

Vėliau jie nuvežami į užkardą. Ten suteikiama nakvynė, maitinimas, organizuojamas tyrimas dėl COVID-19. Tikrinami daiktai ir vykdoma išsamesnė apklausa.

Vėliau bėglys karantinuojamas.

Jeigu Baltarusijos pilietis po karantino neturi kur apsistoti, jis apgyvendinamas Pabradėje esančiame užsieniečių registravimo centre. Tačiau beveik visi gyvenamąją vietą susiranda savarankiškai arba padedami pagalbos baltarusiams organizacijų.

Nusileidęs paskambinau savo artimiesiems ir pasakiau, kad viskas gerai - aš perskridau. Gyvas sveikas, rankos ir kojos savo vietose. Po to nuėjau iki artimiausio namo. Kai leidausi, būtent prie jo ir taikiau. Paprašiau, kad paskambintų į policiją. Aš baltarusis, atskridau ir noriu pasiduoti. Po kokių dešimties minučių atvažiavo policija. Aš jiems pasakiau, kad prašau prieglobsčio.
[PILOTAS]
Į Lietuvą pateko nelegaliai perskridęs valstybinę sieną. Pasidavė pareigūnams.

Kirsti Lietuvos sieną nepastebėtam – lengva

Oficialių pareigūnų teigimu, išorinė Europos Sąjungos siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos puikiai apsaugota elektroninėmis sistemomis. Realybėje šiomis priemonėmis saugoma tik gana nedidelė dalis sienos, todėl nepastebėtam kirsti Lietuvos sieną nesudėtinga, ypač jeigu prieš tai bent minimaliai surenkama informacija ir išžvalgoma vietovė. Tiesiog užtenka pasirinkti nesaugomą sienos dalį.

Nagrinėjant turimus neoficialius ir oficialius duomenis galima daryti išvadą, kad Baltarusijos pareigūnai sulaiko maždaug 1-ą iš 10-ies bėglių. Lietuvos pusėje šis skaičius dar mažesnis. Tik vienetai bėglių buvo aptikti VSAT pareigūnų. Didžioji dalis patys pasiduoda arba apie jų buvimo vietą pareigūnams praneša pagalbos baltarusiams organizacijos. O dalis jų sėkmingai išvyksta į kitas šalis – pvz., Lenkiją. Ir apie nelegalų sienos kirtimą niekas taip ir nesužino.

Žinoma, dera pastebėti, kad bėgliai pasiduoda vos kirtę sieną. Tikėtina, kad dalį jų sulaikytų toliau nuo sienos patruliuojantys pareigūnai arba būtų sustabdyti mobiliuosiuose patikros postuose.

Iš kitos pusės – pabėgimų organizavimu užsiima su kriminaliniu pasauliu ar kontrabanda nieko bendro iki šiol neturėję civiliai asmenys. Kitaip tariant, paprasti žmonės, kurie neturi jokios patirties ir tam nesiruošė. Taigi jų sėkminga veikla ir kelia opių klausimų apie realų sienos saugumą.

Tiesa pasakius, aš pats nesupratau kuriuo metu perėjau. Vienu metu buvo griovys ar kažkoks kanalas. Aš per jį perėjau ir tikriausiai ten ir buvo.
[IGNAT]
Į Lietuvą pateko nelegaliai kirtęs valstybinę sieną sausuma. Pasidavė pareigūnams.

Tarp nelegalių pabėgėlių galimi ir KGB žmonės

Lietuvos pozicija – reikia padėti kaimyninės šalies gyventojams, bėgantiems nuo režimo represijų. Šį procesą įdėmiai seka Valstybės saugumo departamentas ir kitos tarnybos. Baiminamasi, kad į Lietuvą, prisidengę bėgančiųjų vardu, gali patekti Baltarusijos ar Rusijos užverbuoti žmonės, vadinamieji „miegantys agentai“. Jie metų metus gyvena visiškai įprastai – puikiai įsilieja į šalies gyvenimą, o savo veiklą pradeda tik gavę nurodymą iš slaptosios tarnybos, kuri jį užverbavo.

Kad tokių yra, neabejoja ir patys pabėgimų organizatoriai. Tačiau jų pozicija aiški – reikia padėti bėgantiems baltarusiams. O kas iš jų yra užverbuotas KGB – ne jų rūpestis. Jau vien dėl to, kad patikrinti neturi pajėgumų. Pasak organizatorių, tam yra specialiosios tarnybos, kurios ir turi aiškintis.

Dar vienas pavojus – Baltarusijos opozicijos šnipinėjimas apsimetant bėgliu, kuris nori įsilieti į aktyvią pasipriešinimo veiklą. Tiesa, šiuo atveju Lietuvai tiesioginis pavojus negresia.

Pabėgimų organizatorių manymu, maždaug vienas iš dešimties pabėgėlių yra užverbuotas Baltarusijos KGB ar kitaip susijęs su saugumo tarnybomis. Tačiau teiginį pagrindžiančių konkrečių atvejų nurodyti negalėjo.

Tai nemano reikalas. Aš teikiu pagalbą ir nemano reikalas teisti. Jeigu pradėsiu kiekviename pradėsiu matyti KGB ausis – nieko gyvenime nesigaus. Aš visuomet sakau, kad geriau padėti tiems 12 procentų sukčių, negu nepadėti niekam. Tai mano priėjimas ir mano matymas.
[TARANAS]
Pabėgimų organizavimo komandos vadovas. Atsakingas už būsimų bėglių patikrinimą, naujų pabėgimo būdų paiešką, bendrą koordinavimą.

Giria Lietuvos pasieniečius

Dėl neteisėto sienos kirtimo ir Lietuvos įstatymų pažeidimo pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnį. Už šį pažeidimą gresia iki 2 metų nelaisvės. Tačiau remiantis esama praktika visiems pasiprašiusiems prieglobsčio asmenims baudžiamoji byla yra nutraukiama ir neatnaujinama.

Prieglobsčio suteikimo procedūra oficialiai trunka iki pusės metų. Tačiau, iškilus keblumams, tai gali trukti ir metus laiko.

Jeigu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jis gali bandyti kitus legalius variantus pasilikti Lietuvoje. Migracijos departamento duomenimis, po praėjusių metų Baltarusijos rinkimų nė vienas baltarusis, kuriam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas, nebuvo gražintas atgal į Baltarusiją.

Baltarusiai, kuriems tenka susidurti su pareigūnais, neslepia savo nusistebėjimo. Jie ypač palankiai atsiliepia apie Lietuvos pasieniečius – jų mandagumą, teigiamą požiūrį ir pagalbą. Pasak jų, toks elgesys kardinaliai skiriasi nuo Baltarusijos pareigūnų poelgių.

Kai patekau į kitą šalį – pamačiau visiškai kitokią visuomenę. Tiesiog pajaučiau, kad tai laisvi žmonės. Visai kitokie. Aš tai tiesiog jaučiu. Požiūris į mane. Pasieniečių geraširdiškas požiūris į mane. Jie man net leido nusiauti batus ir juos išsidžiovinti. Tai man labai daug reiškė.
[GERMANAS]
1 dalis "Numalšinti protestai"
2 dalis "Pabėgimas"
3 dalis "Nauja pradžia ir iššūkiai"

Multimediją kūrė

Tekstas ir nuotraukos Vidmantas Balkūnas
Iliustracijos Eglė Palubeckytė
Dizainas ir programavimas Rūta Cinkus ir Mantas Gudauskas

Susijusios naujienos

Iš Baltarusijos kalėjimo paleista po protesto suimta ir įkalinta šveicarė
Baltarusių tyrimų komitetas atsisakė kelti bylą dėl pareigūnų smurto prieš protestuotojus
Baltarusijos demokratijos judėjimas mini masinių protestų pradžios metines
Pasikeitusi Baltarusijos protestų lyderė teisme pasiuntė ženklą savo šalininkams
Režimo bėgliai / 3 dalis